Lietuvos paštas paaiškino, kodėl siuntos nepasiekia gyventojų: kalti adresai

Vilnius
Lietuvos paštas: oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų. Lietuvos pašto nuotr.
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Praėjus kiek daugiau nei trims mėnesiams nuo Lietuvos pašto perėjimo prie automatizuoto skirstymo, išryškėjo netinkamų gyventojų adresų problemos mastas. Oficialiose valstybės duomenų bazėse daugiau nei 100 tūkst. nepilnų adresų (pavyzdžiui, nurodyta tik gyvenvietė be gatvės ir namo numerio), todėl laiškai bei siuntos šiais adresais gavėjų nepasiekia. Lietuvos paštas teigia ėmęsis laikinų priemonių šiai problema mažinti, tačiau ilgalaikiam sprendimui būtinas atsakingų institucijų įsitraukimas.

„Nepilnų adresų problema egzistavo jau seniai, tačiau perėjus prie modernios išmanaus skirstymo sistemos išryškėjo tikrasis šios problemos mastas. Mūsų skaičiavimu, oficialiose Lietuvos gyventojų duomenų bazėse yra apytikriai 100 tūkst. adresų, kuriuose nurodyta tik gyvenvietė – be gatvės pavadinimo ir namo numerio. Tai yra rimta problema, kurią svarbu spręsti ne tik korespondencijos pristatymo kontekste, bet ir formuojant kokybišką valstybinių duomenų bazę“, – Lietuvos pašto pranešime cituojamas rinkodaros ir pardavimų vadovas Norbertas Žioba.

Nuo kovo mėnesio Lietuvos pašto logistikos centre pradėti naudoti automatizuoti įrenginiai gali nuskaityti tik korektiškai nurodytus adresus. Bendrovė, pastebėjusi problemą, šiuo metu papildomai tokius laiškus skirsto rankomis, o trūkstamus adresus pagal galimybes bando patikslinti savarankiškai. Visgi nemažą dalį tokių laiškų tenka grąžinti siuntėjui, pažymi Lietuvos paštas. Dėl to grąžinama ir dalis valstybės institucijų siunčiamų laiškų.

Anot N. Žiobos, dėl šios situacijos Lietuvos paštas bendradarbiauja su atsakingomis institucijomis, kad kuo daugiau gyventojų adresų būtų užregistruoti tinkamai, nuolat atnaujina ir savo naudojamas sistemas, jose esančius gyventojų adresus.

„Daugiausia iššūkių kyla dėl nekorektiškų gyventojų deklaruotos gyvenamosios vietos adresų, kurie tvarkomi Gyventojų registre – būtent jais naudojasi daugelis valstybinių institucijų. Dalis gyventojų deklaruodami savo gyvenamąją vietą yra nurodę netikslius ar nepilnus adreso duomenis, pavyzdžiui, tik kaimo pavadinimą. Tokie atvejai dažnesni su kaimo vietovių adresais, tačiau pasitaiko ir miestuose“, – sako N. Žioba.

Gyventojai raginami patys atnaujinti savo adresų informaciją, ypač tie, kurie gyvena senose gyvenvietėse ir savo gyvenamąją vietą deklaravo seniai, taip pat tie, kurie gyvena naujose gyvenvietėse arba tokiose, kur neseniai atsirado gatvių pavadinimai, namų numeriai. Gyventojai tai gali padaryti kreipiantis į savivaldybę ar seniūniją. Turimus adresų sąrašus rekomenduojama reguliariai atsinaujinti ir institucijoms.

ELTA