Lietuvos parlamentas deklaravo užsienio politikos tęstinumą

Vilnius
Mariaus Morkevičiaus nuotr.
Reporteris Agnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Lietuvos Seimas ketvirtadienį priėmė rezoliuciją dėl užsienio politikos tęstinumo.

Už ją balsavo 112 parlamentarų, trys susilaikė.

Dokumente pabrėžiama, kad Lietuvos užsienio politika grindžiama bendromis vertybėmis, demokratija, pagarba žmogaus teisėms, stipria laisvės ir demokratijos gynyba nuo autokratijų grįsta geopolitika.

Lietuvos Seimas pasisakė už Europos projekto sustiprinimą ir tolesnį plėtojimą.

„Lietuvos strateginis geopolitinis interesas – stiprinti ES ir likti ES kuriančių valstybių branduolyje, aktyviai kurti Lietuvos interesus atitinkančias koalicijas“, – teigiama rezoliucijoje.

Seimas mano, kad Europos Sąjungos vaidmuo pasaulyje turėtų stiprėti ne tik supaprastinant sprendimų priėmimą, bet ir stiprinant bendrą požiūrį valstybių narių užsienio ir saugumo politikos klausimais, pradedant nuo ES Rytų kaimynystėje esančių valstybių.

Parlamentarai pabrėžė esantys už ES plėtrą ir išreiškė siekį, kad per Lenkijos bei Lietuvos pirmininkavimą ES Tarybai 2025 ir 2027 metais asocijuotoms ES Rytų partnerystės šalims – Moldovai, Sakartvelui, Ukrainai – būtų suteiktas kandidatų į ES narius statusas ir pradėtos derybos dėl narystės.

Lietuvos Seimas taip pat nurodė, kad manąs, jog Baltarusijoje kuo greičiau turėtų būti surengti laisvi ir demokratiški rinkimai, o ES suteiktų reikiamą politinę ir finansinę pagalbą demokratinėms ir ekonominėms reformoms Baltarusijoje. Anot rezoliucijos, po tokių rinkimų, baltarusiams pageidaujant, turėtų būti sudaromos galimybės panaikinti kliūtis laisvam žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimui su ES.

Rezoliucijoje pabrėžiama ir strateginė partnerystė su JAV, NATO indėlis, Rytų partnerystės programos svarba, užtikrinama parama Ukrainos, Sakartvelo, Moldovos teritorijų vientisumui.

„(...) siekiant pašalinti Rusijos Federacijos politikos keliamas grėsmes, ES būtina sistemiškai peržiūrėta, suderinta, ilgalaikę perspektyvą turinti politika, kuri sudarytų galimybes ne tik duoti deramą atsaką nedraugiškiems Rusijos Federacijos veiksmams, bet kuria būtų siekiama ir demokratinių šios valstybės pokyčių“, – rašoma rezoliucijoje. 

Taip pat dokumente atkreipiamas dėmesys, kad didėjanti Kinijos politinė, ekonominė ir karinė galia neretai kelia iššūkių ES vienybei, esminiams bendrijos interesams.

„Seimas įsipareigoja remti ekonominio, socialinio, prekybinio, kultūrinio bendradarbiavimo plėtrą su Taivanu, Honkongu“, – rašoma rezoliucijoje.

Joje Lietuvos parlamentas dar mini siekį įtvirtinti istorinį teisingumą – „griežtą totalitarinių režimų nusikaltimų pasaulio tautoms ir juos vykdžiusių valstybių vertinimą ES lygiu“.

BNS