Lietuvos oro uostai praėjusiais metais aptarnavo 52 proc. mažiau skrydžių

Vilnius
Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Reporteris Austėja Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Visuose trijuose Lietuvos oro uostuose 2020 metais keliavo 1,8 mln. žmonių – 72 proc. mažiau, palyginti su 2019 metais, o skrydžių aptarnauta 30 tūkst. – 52 proc. mažiau nei prieš metus, rodo Lietuvos oro uostų apžvalga.

Įmonės prognozės rodo, kad 2021 metais pavyks atkurti apie pusę 2019 metais buvusio keleivių srauto.

„Be jokios abejonės, praėjusieji metai buvo didžiausių iššūkių laikotarpis aviacijos istorijoje, pandemija tikrai turės įtakos ir šių metų aviacijos rezultatams. Vis dėlto tyrimai rodo, kad paklausa kelionėms yra labai didelė, žmonių noras ir būtinybė keliauti niekur nedingo, tai leidžia prognozuoti pakankamai spartų atsigavimą, kuris, labai tikimės, viršys mūsų prognozes“, – sako Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Anot aviacijos eksperto, šiuo metu šalyse prasidedantis masinis vakcinavimas ir keliavimo ribojimų panaikinimas tarpvalstybiniu lygiu bus vieni iš esminių faktorių keleivinės aviacijos atsigavimui.

Vilniaus oro uoste per visus 2020 metus aptarnauta 1,3 mln. keleivių (74 proc. mažiau nei 2019 metais), Kauno oro uoste – 369 tūkst. (68 proc. mažiau), o Palangos oro uoste – 124 tūkst. keleivių (63 proc. mažiau).

Nors pandemija labai sumažino keleivių srautą, pasak įmonės, bendras per praėjusius metus siūlytų skirtingų krypčių skaičius Lietuvos oro uostuose mažėjo palyginus nežymiai – 2020 metais keleiviai galėjo rinktis iš 72 krypčių (2019 metais jų buvo 92).

Dėl visame pasaulyje išaugusio poreikio gabenti tarptautinius krovinius oro transportu augusių e. prekybos apimčių bei medicininių krovinių – didėjo ir bendras krovinių srautas Lietuvos oro uostuose: krovinių skaičius praėjusiais metais išaugo 16 proc. ir sudarė beveik 20 tūkst. tonų. Didžiausias, 70 proc., augimas fiksuotas Kauno oro uoste.

Anot A. Stikliūno, kol kas tiksliai pasakyti, kokie reikalavimai taps universalūs tarpvalstybiniu lygmeniu, – sudėtinga, tačiau neabejojama, kad kelionės procesas pasipildys tam tikrais reikalavimais.

„Tikėtina, kad dalis dabar galiojančių saugumo reikalavimų oro uostuose ir orlaiviuose liks ilgesniam laikui. Tai greičiausiai bus privalomas kaukių dėvėjimas oro uoste ir lėktuve, neigiamo testo, vakcinos gavimo fakto arba persirgimo pažymos turėjimas. Tai, kad dalis reikalavimų liks ilgiau, rodo ir esami oro uostų infrastruktūros pasikeitimai, ne išimtis ir Lietuvos oro uostai, kur jau įvyko ir dar vyksta daug prisitaikymo prie naujų keliavimo poreikių projektų“, – teigia A. Stikliūnas.

ELTA