Angle down Atgal

Lietuvos oro uostai anglies dvideginio taršą sumažino du kartus

Trys Lietuvos oro uostai anglies dvideginio emisiją per pastaruosius dvejus metus sumažino dukart. Bendrovės vadovai tikisi, kad įgyvendinant tvarius sprendimus, neutralaus poveikio klimatui tikslus įmonė pasieks greičiau nei įpareigoja tarptautiniai susitarimai.

Lietuvos oro uostai, šįmet prisijungę prie Europos oro uostų iniciatyvos „Net Zero“, nulinę anglies dvideginio (CO2) taršą įsipareigojo pasiekti iki 2050 metų. Bendrovės vadovo Mariaus Gelžinio teigimu, šį tikslą Lietuvos oro uostai įvykdys anksčiau nustatyto termino.

„Mūsų tikslas –  kuo daugiau sumažinti šildymui, vėsinimui, apšvietimui suvartojamą elektros energijos kiekį, sumažinti antžeminių transporto priemonių ir pagalbinės įrangos degalų sąnaudas. Tai nėra planai, o konkretūs šiuo metu vykdomi darbai“, - sako M. Gelžinis.

Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai per pastaruosius dvejus metus anglies dvideginio emisiją sumažino du kartus – nuo 11,8 tūkst. tonų 2018 metais, iki 6,1 tūkst. tonų pernai.

„Be abejo, anglies dvideginio taršą gerokai mažino per pandemiją apriboti skrydžiai. Tačiau faktas yra tai, kad Lietuvos oro uostų išskiriamas CO2 kiekis mažėja, atmetus ir pandemijos veiksnį“, - teigia M. Gelžinis. 

Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai nuo 2018 metų vykdo kasmetinę CO2 emisijos apskaitą, siekiant įvertinti poveikio aplinkai mažinimo priemones.

Pasak M. Gelžinio, visuose oro uostuose apšvietimo sistemos keičiamos į LED technologijas, transporto parkas atnaujinamas hibridiniais automobiliais.

„Ateities vizija – visas oro uostų transportas varomas elektra, arba biodyzelinu“, - sako M. Gelžinis.

Lietuvos oro uostai taip pat siekia didinti atsinaujinančios elektros energijos gamybą. Šiuo metu saulės jėgainė yra įrengta Vilniaus oro uoste, ant VIP terminalo ir konferencijų centro pastato, kuri pernai sugeneravo 13,5 tūkst. kWh elektros energijos. Įrengti saulės elektrines taip pat planuojama Kauno ir Palangos oro uostuose.

M. Gelžinis sako, kad Lietuvos oro uostai jau atliko paruošiamuosius darbus dėl tvariųjų aviacijos degalų naudojimo: į naujas kuro bazių nuomos sutartis įtraukiami nuomotojų įsipareigojimai, kad tiekėjas, esant poreikiui, galėtų pritaikyti infrastruktūrą tvarių aviacijos degalų maišymui ir tiekimui.

Be to, Lietuvos oro uostai kartu su Kopenhagos ir Atėnų oro uostais dalyvauja „Horizon 2020 ALIGHT“ projekte, kuris padės pasiruošti ateities oro uostams įsivertinti poreikį ir ateityje įgyvendinti reikiamus infrastruktūros pokyčius kitų rūšių kurui - vandeniliui, elektriniams lėktuvams.

„Oro uostai turės būti pasirengę aptarnauti alternatyviu kuru skraidančius lėktuvus. Neabejotina, kad tokių Lietuvoje sulauksime dar šį dešimtmetį“, - sako M. Gelžinis.

Tvarią aviacijos ateitį formuoja Europos žaliasis susitarimas, kuriame iškeltas tikslas iki 2050 metų užtikrinti neutralų poveikį klimatui, kad į aplinką būtų išmetama ne daugiau šiltnamio efektą sukeliančių dujų, nei jų surenkama ar absorbuojama vykstant natūraliems procesams mūsų planetoje.

ES aviacijos sektoriuje siekiama iki 2030 metų aviacijos išmetamo CO2 kiekį sumažinti 55 proc., o iki 2050 m. – 60 proc. Taip pat siekiama, kad 2030 metais aviacija naudotų mažiausiai 5 proc. tvaraus aviacinio kuro, o iki 2050 metų šis kiekis išaugtų iki 63 proc.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite