Angle down Atgal

Lietuvos mokinių žinių lygis toliau smunka

Lietuvos dešimtokų bendras matematikos žinių lygis nesiekia nei penketo dešimties balų sistemoje. Bendro rezultato nepagerina nė aukšti stiprių gimnazijų mokinių vidurkiai, rodo žurnalo „Reitingai“ atliktas vertinimas. Negeresni ir aštuntokų rezultatai.

„Ypač liūdnas vaizdas kalbant apie matematikos, informatikos, fizikos išmokymą. Apie 20 proc. aštuntokų ir dešimtokų Lietuvoje lygmuo yra nepatenkinamas. Matome tai atskirose mokyklose, ir ne tik pagrindinėse, bet ir gimnazijose. Pavyzdžiui, Telšių „Džiugo“ gimnazijoje 125-ių dešimtokų matematikos vidurkis yra 20,8 balo iš dešimties. Aš nežinau, ką jie ten veikia toje mokykloje, bet yra drama. Kokia bus tų jaunų žmonių ateitis, kaip jie galės stoti toliau mokytis, juk matematikos egzaminas yra vienas svarbiausių“, - pabrėžė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.

Vertinimas rodo, kad matematikos žinios kasmet vis smunka. Bendras Lietuvos mokyklų dešimtokų matematikos žinių įvertinimo vidurkis 2018 metais siekė 4,7 balo iš dešimties, metus prieš tai šis rezultatas buvo 4,9.

G. Sarafino teigimu, tose pačiose savivaldybėse gimnazijos yra labai skirtingo lygio.

„Utenoje viena gimnazija 19-oje reitingo vietoje, kita - 270-oje vietoje. Telšiuose viena 17-oje vietoje, kita - 245-oje vietoje. Vilniuje - daug pirmose vietose, daug galinėse vietose. Negalime rasti vieno bendro vardiklio, kas nulemia, kodėl savivaldybėje kažkas kyla, kažkas leidžiasi žemyn. Yra daug dedamųjų. Didelės įtakos turi, aišku, vadovas, jo suformuota mokytojų komanda, jo išsikelti tikslai, ar savivaldybė kelia kažkokius reikalavimus vaikų pasiekimams, ar ne“, - sako G. Sarafinas.

Atliekant mokyklų vertinimus išryškėjo didelio savivaldybių neūkiškumo faktų - yra mokyklų, kuriose vieno vaiko mokymas per metus kainuoja daugiau kaip 7 tūkst. eurų, o tokių mokyklų vaikų pasiekimai apgailėtini. G. Sarafinas sako, kad yra savivaldybių, kurios mokykloms primoka nereikalaudamos jokių rezultatų.

„Kalbant apie BVP dalį, skiriamą švietimui Lietuvoje, tai ji yra normali pagal Europos Sąjungos vidurkius. Bet tie pinigai, kaip jie išleidžiami, už ką mokyklos juos gauna... kai vieno vaiko mokymas Lietuvoje per metus kainuoja, o skirtumai yra nuo 1300 iki 7200 eurų, tai nesuvokiama, kas vyksta atskirose savivaldybėse. Kiekviena savivaldybė yra kaip atskira kunigaikštystė, kuri elgiasi kaip sugalvoja, nėra kažkokio bendro vardiklio“, - pabrėžė G. Sarafinas.

Pasak G. Sarafino, toje pačioje savivaldybėje skirtingų mokyklų vieno vaiko išlaikymas kai kur skiriasi dvigubai: „Ar čia pažintys, ar čia simpatijos, ar čia giminystė lemia, pastatų dydžiai? Tai nebe švietimas lemia. Iš viso nebegalvojama apie mokinį“.

Lietuvoje ypač pradeda stigti tiksliųjų mokslų mokytojų, nes daug pedagogų išeina į pensiją, o nauji neateina. Šalyje yra mokyklų, kur vidutinis mokytojo amžius yra 55-eri metai.

„Naujų mokytojų praktiškai neparuošiama. Jeigu kalbant apie matematiką, tai per metus įstoja vienas į matematikos mokytojus, informatikos - kokie keturi, į chemijos - vienas, į biologijos - trys, labai mažai stojančiųjų į dalykinių disciplinų pedagogiką. Ir jų pradeda stigti. Dar didesnė drama bus po 3-5 metų“, - sakė G. Sarafinas.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite