Lietuvoje daugėja ŽIV atvejų: kodėl svarbu mažinti stigmą?

Vilnius
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

ŽIV infekcija Baltijos šalyse plinta — paskutiniais metais registruojama vis daugiau naujų užsikrėtimo atvejų. Problemą supa baimės, o vietoje ryžtingų sprendimų apsiribojama priekaištais dėl neatsakingo pačių užsikrėtusiųjų elgesio. Norint geriau suprasti stigmatizacijos mastą, Baltijos šalyse atlikta pirmoji sveikatos priežiūros specialistų požiūrio į ŽIV apklausa.

ŽIV infekcijos negalima perduoti per lytėjimą ar maistą, bet Lietuvos medicinos darbuotojams valgyti infekuotojo paruoštą maistą būtų iššūkis. Tikrai tokį maistą valgytų tik 17 proc. apklausoje dalyvavusių sveikatos apsaugos specialistų, kai Latvijoje tokių būtų 29 proc., o Estijoje 55 proc. Visose Baltijos šalyse šeši iš dešimties apklaustųjų mano esantys pakankamai informuoti, kaip dirbti su teigiamą ŽIV diagnozę turinčiais pacientais, bet likusieji pripažįsta, kad informacijos trūksta. Apklausos rezultatai rodo, kad problema nėra informacijos kiekyje, bet jos kokybėje — sveikatos priežiūros specialistai supranta pagrindines rizikas, bet požiūrio į pacientą ir modernaus gydymo vertės supratimo srityse dar yra erdvės tobulėjimui.

Šiuolaikiniai medikamentai visiškai sumažina ŽIV viruso krūvį sergančiojo kraujyje ir užkerta kelią jo plitimui

„Medicinos personalui beveik nėra rizikos užsikrėsti konsultuojant tokius medikamentus vartojantį ŽIV infekuotą pacientą, – teigia Lietuvos studentų medikų asociacijos (LiMSA) atstovė E. Janušonytė ir priduria, kad gydant tokius pacientus užtenka laikytis standartinių saugumo procedūrų, – lygiai taip pat ir infekuotojo aplinkos žmonės gali bendrauti su juo neturėdami baimės, o pats žmogus su ŽIV gali gyventi pilnavertį gyvenimą, tereikia nuolat tinkamai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, jokiu būdu nenutraukti gydymo ir būti atidžiam savo pasirinkimuose.“

Jei gydymo metu tektų kontaktuoti su teigiamą ŽIV diagnozę turinčio paciento krauju, nesaugiai jaustųsi trečdalis (33 proc.) apklaustų Lietuvos sveikatos priežiūros specialistų. Palyginimui, Latvijoje nesaugiai jaustųsi 37 proc., o Estijoje – 20 proc., medikų. Atlikdami įprastas paciento apžiūros procedūras ketvirtadalis apklaustų Lietuvos medikų norėtų žinoti diagnozę, kad galėtų imtis tinkamų saugumo priemonių.

„Yra nuostabių gydytojų ir kitų sveikatos sistemos darbuotojų, kurie labai padeda ŽIV pacientams ir įdeda daug pastangų, kad jie jaustųsi saugiai. Vis dėlto, tai neturėtų būti palikta geranoriškumui — reikia dar daug nuveikti, kad Lietuvoje pacientai infekuoti ŽIV galėtų drąsiai įžengti į gydytojo kabinetą. Ne vienas pacientas yra konkrečiai pasakojęs apie atvejus, kai sužinojus apie ŽIV diagnozę, būna atsisakoma suteikti medicinines paslaugas”, — situaciją Lietuvoje komentuoja Koalicijos „Galiu gyventi” direktorė Jurgita Poškevičiūtė.

Išankstinis pacientų smerkimas dėl ŽIV diagnozės, atsisakymas ar vengimas suteikti sveikatos priežiūros ar socialines paslaugas, net asmens privatumo ir konfidencialumo pažeidimas yra tik keletas stigmatizavimo pavyzdžių. Su ŽIV susijusi stigma sveikatos priežiūros sistemoje yra viena iš priežasčių, kodėl nustačius ŽIV infekcijos diagnozę, pacientai vengia lankytis sveikatos priežiūros įstaigose, todėl jiems nepaskiriamas reikalingas gydymas, o ŽIV plitimas šalyje yra vis dar yra sunkiai valdomas.