Angle down Atgal

Lietuviškos tradicijos ant Kūčių stalo

Apie šventinį dvylikos patiekalų valgiaraštį esame girdėję visi. Tačiau ar žinojote, kad pagal senąsias tradicijas Kūčių stalas turėtų būtų papuoštas žvakele bei nekultais rugiais?

Kūčių vakarienės pradžią simbolizuoja užtekėjusi Vakarinė žvaigždė. Jei dangus debesuotas ir žvaigždės nematyti, vakarienė turėtų prasidėti 18–19 val.Už stalo, visų pirma, sėdasi namų, kuriuose švenčiamos Kūčios, šeimininkas ir šeimininkė. Jiedu laužia kalėdaičius – plotkeles bei dalija jas likusiems šeimos nariams. Ir nors tai – įprasta tradicija daugelyje lietuvių šeimų, ne visi žino, kad po kalėdaičių laužymo šeimininkė turi paimti obuolį ir taip pat jį padalinti vakarieniaujantiems. Beje, pirmasis obuolio gabalėlis atitenka šeimininkui, o pats obuolys šiuo atveju simbolizuoja Ievos ir Adomo nuopolį.

Laikantis visų tradicijų, kalėdaičiai – plotkelės komponuojamos stalo viduryje. Jiems iš kairės dega šventinė žvakė, o iš dešinės padedamas nekultų rugių ryšulėlis, kuris simbolizuoja turtą. Šiek tiek dešiniau stovi šiaudinis sodas su paukščiais ir obuoliais, kurių vieną ir pjaustys šeimininkė.

Stalo kampus turėtų puošti eglišakiai. Šeimininko galustalėje, kairiajame kampe, turi būti pastatytas vanduo, o dešiniajame – raudonas vynas. Priešais šeimininką – tuščia vieta, skirta tais metais mirusiam šeimos nariui arba tam, kuris negalėjo dalyvauti vakarienėje. Jam padedama tuščia lėkštė, ant kurios vakarienės metu dega dar viena žvakelė.

Šalimais, po balta linine staltiese pakišamas šienas, kuris simbolizuoja Jėzaus gimimą tvartelyje. Pavalgę Kūčių vakarienę šeimos nariai iš po staltiesės traukia šieno šiaudus. Kuo jie ilgesni, tuo ilgesnis gyvenimas laukia. Žaidžiami ir kiti žaidimai, o vėliau skubama į šv. Mišias.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite