Angle down Atgal

Lietuviško spektaklio jubiliejus

Vakar spektaklis „Amerika pirtyje“, švenčiantis solidų 120 metų jubiliejų į Utenos Kamerinį teatrą priviliojo tikrai daug žiūrovų. Teko net papildomas kėdes pristatyti. Gerbėjai, atėję pažiūrėti legenda tapusią komediją nenusivylė. Tačiau į salę skubėjo ne iškart,- fojė svečius pasitiko Editos Bugvilionytės – Bikelienės personalinė tekstilinių paveikslų paroda „Si(si)tikimas“.

Pjesės istorija gana intriguojanti: 1893 metais Vincui Kudirkai „Varpe“ paskelbus konkursą lietuviškoms dramoms sukurti, broliai Antanas ir Juozas Vilkutaičiai, pasirinkę literatūrinį Keturakio pseudonimą, 1895 metais parašė komediją „Amerika pirtyje“. V. Kudirkai komedija patiko ir ją pristatė Jonui Jablonskiui. Nutarta pjesę paskleisti vietoje Lietuvoje ir po lietuviškas kolonijas. Tais pačiais metais „Amerika pirtyje“ atskiru leidiniu išspausdinama kaip „Ūkininko“ priedas Tilžėje, pradedama vaidinti slaptuose lietuvių susirinkimuose.

Po keturių metų, 1899 m. rugpjūčio 20 d. spektaklis viešai suvaidintas Palangoje, daržinėje (grafo Tiškevičiaus sandėlyje), stovėjusioje dabartiniame Basanavičiaus gatvės ir Meilės alėjos kampe. Apie šį įvykį primena atminimo lenta prie „Jūratės ir Kastyčio“ skulptūros. Tada tai buvo ne tik vaidinimas,- tai buvo Lietuvių noras išsaugoti kalbą, tai buvo ir savotiška avantiūra,- imperijoje draudžiama kalba pastatyti spektaklį. Spektaklis nuskambėjo kaip tautos savimonės akcija. Lietuviškas žodis, pasakytas viešai, buvo svarbesnis už meninius reikalavimus

Gubernatorius, neįvertinęs pasekmių, išdavė leidimą. Buvo didelė nuostaba, kad spektaklio dieną, iš apylinkių į Palangą pradėjo plūsti žiūrovai. Tai buvo paprasti žmonės, kurių dėka Lietuvių kalbą pavyko išsaugoti. Spektaklio pradžią teko nukelti porai valandų vien tam, kad suspėtų atvykti visi žiūrovai. Šiuo vaidinimu prasidėjo lietuviška dramaturgija ir lietuviškas teatras. Lietuvoje greitai neliko nė vieno miestelio ar kiek didesnio kaimo, kur nebūtų suvaidinta „Amerika pirtyje“. Tuo Lietuvių tautinio atgimimo laikotarpiu nuo XIX a. pabaigos iki Pirmojo pasaulinio karo gyvavo klojimų teatrai Po spektaklio valdžia ėmėsi represijų – dalyviai, išskyrus Povilą Višinskį ir Gabrielę Petkevičaitę-Bitę buvo ištremti į Sibirą.

Idėja kartu rugpjūčio 20 dieną pažymėti Lietuvos kultūriniam gyvenimui svarbią datą inicijavo Utenos Kamerinis teatras. Režisierius Šarūnas Kunickas apie šį renginį kalbėjo taip:

- Šią iniciatyvą iš pradžių palaikė šeši Lietuvos miestai ir Punsko klojimo teatras. Renginiui registravosi ne visi, dalyvavę šios datos minėjime. Šiandien būtų sunku išvardinti miestus ir rajonus, dalyvavusius jubiliejiniuose renginiuose. Rezultatai lūkesčius ne tik pateisino, bet ir pralenkė.

Spektaklis yra populiarus, jį gerai priima žiūrovas ir dar ilgai išliks mūsų repertuare. Galvojame, su juo apvažiuoti visą Lietuvą. Spalio 16 – 20 dienomis Utenoje vyksiantį tarptautinį teatrų festivalį „Theater Cluster“ planuojame atidaryti šiuo spektakliu, parodyti užsienio svečiams, šią reikšmingą datą paminėdami tarptautiniu mastu. Ir dar,- spektaklį žiūrovams pristatome aukštaičių tarme.

Yra dar viena spektaklio atsiradimo istoriją: kaip 1981 metais teigė lietuvių literatūros istorikas Vincas Kuzmickas yra prielaidų, kad pirmoji lietuviška komedija parašyta ne Lietuvoje, o tolimame Sakartvele. Šis faktas 2012 metais, dalyvaujant tuometiniam premjerui Andriui Kubiliui, įamžintas Boržomyje, atidengiant paminklą Antanui Vilkutaičiui, devyniolikto amžiaus pabaigoje Gruzijoje praleidusiam dešimt metų.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite