„Atsižvelgiant į rimtus iššūkius saugumui, kuriuos patiria Ukraina, esame numatę paremti Ukrainą realiomis praktinėmis priemonėmis, tame tarpe didindami savo karinės mokomosios misijos instruktorių skaičių, perduodami tam tikrą materialinę pagalbą, tai ir letalinė, ir neletalinė, ir humanitarinė parama, pvz., Ukrainos karių gydymo ir reabilitacijos tęsimas Lietuvoje“, – pirmadienį sakė A. Anušauskas.

Pasak ministro, artimiausiu metu Lietuva perduos Ukrainai termovizualinius stebėjimo įrenginius, dėl to rengiamas Vyriausybės nutarimo projektas.

„Šiuo metu mes esame numatę perduoti termovizualinius stebėjimo įrenginius, rengiamas Vyriausybės nutarimas. Kaip žinia, Vyriausybė yra įsipareigojusi kiekvienais metais ne mažiau už vieną milijoną eurų perduoti reikalingos įrangos“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Valstybės gynimo taryba pirmadienį svarstė Rusijos kelią įtampą Ukrainos pasienyje.

Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100 tūkst. rusų karių.

Jungtinės Valstijos ir Rusija pirmadienį Ženevoje pradėjo aukšto rango diplomatų derybas, Vakarams spaudžiant Rusiją atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų, o Maskvai reikalaujant plataus masto saugumo garantijų.

Šią savaitę Rusijos atstovai taip pat susitiks su NATO ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pareigūnais.

Vakarų šalys teigia, kad įvestų sankcijas Rusijai, jeigu ši įsiveržtų į Ukrainą. JAV pareigūnai teigia, kad agresijos atveju Vašingtonas siųstų daugiau karių į rytines NATO nares, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis.

Į Lietuvos Valstybės gynimo tarybą įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.

Taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir gynybos klausimus.

 

BNS