2016 m. Lietuvoje įgyvendinti 44 tiesioginių užsienio investicijų projektai, kurie sukūrė 2606 darbo vietas. Lyginant su situacija prieš dešimtmetį, investicinių projektų pernai buvo beveik dvigubai daugiau (2006 m. buvo 24), ir dešimt kartų daugiau sukurta darbo vietų (buvo 260). Pernai 29 projektai buvo naujos investuotojų iniciatyvos - tai beveik dvigubai daugiau negu projektų, susijusių su regione jau veikiančio užsienio verslo plėtra (tokių buvo 14).

Daugiausia investicijų 2016 m. į Lietuva atėjo iš JAV (9), Danijos (7), Švedijos (5). Daugiausia darbo vietų sukūrė investuotojų projektai iš Danijos (832), JAV (505), Suomijos (270).

Analizuojant investicijas pagal sektorius, daugiausia investuota finansų ir verslo paslaugų srityje - 23 projektai. Antroje vietoje rikiuojasi gamyba (13) ir susisiekimo bei komunikacijos sektorius (6).

Lietuva pernai pritrauktomis investicijomis buvo Baltijos regiono lyderė - Latvija pernai turėjo 38 investicinius projektus ir 585 sukurtas darbo vietas, Estija - 19 projektų ir 598 darbo vietas. Absoliučiais skaičiais Lietuva pirmauja, tačiau nėra pirma vertinant jų santykį su gyventojų skaičiumi ar BVP. Analizuojant pagrindines investuotojų šalis, Lietuva kur kas daugiau nei kitos Baltijos šalys pritraukė investicijų iš JAV, bet nusileido investicijomis iš Skandinavijos šalių - jos yra nepakankamai išnaudotas potencialas.

„EY“ konsultacijų padalinio Baltijos šalyse vadovas, partneris Linas Dičpetris teigia, kad jeigu ankstesnioji valdžia būtų ėmusis aktyvesnių veiksmų, rezultatai galėjo būti dar geresni.

„Rekordiškai geri rezultatai pasiekti nepaisant praėjusios Vyriausybės santykinio pasyvumo investicijų pritraukimo srityje. Iniciatyvų buvo, bet pasigedome lyderystės iš Vyriausybės ir Ūkio ministerijos. Sunku net įsivaizduoti, kiek Lietuva galėjo pritraukti investicijų, jei tai būtų vienas iš kelių pagrindinių valdžios prioritetų“, - sakė L. Dičpetris.

Tyrimo duomenys atskleidžia, kad tose srityse, kur Lietuva skyrė dėmesio, proveržis buvo didelis. Investicijų banga 2016 metais finansinių ir verslo paslaugų sektoriuje Lietuvoje Latviją ir Estiją pralenkė net 5-6 kartus. Pasak L. Dičpetrio, tai lėmė kryptingi politiniai sprendimai, kai kuriant palankią teisinę bazę lyderio vaidmens ėmėsi Lietuvos bankas ir Finansų ministerija.

Tam, kad Lietuva galėtų konkuruoti dėl aukštos pridėtinės vertės tvarių investicijų, šalis turėtų rengti aktualių specialybių darbuotojus, pritraukti talentus, skatinti kurtis inovatyvias įmones, integruoti investuotojus į vietines tiekimo grandines. Kitas Lietuvos uždavinys turėtų būti išnaudoti makroekonomines pasaulio tendencijas ir aktyviai dirbti su investuotojais tikslinėse rinkose - JAV, Kinijoje, Skandinavijoje, kurios potencialą išnaudojame prasčiau nei Latvija ir Estija.

L. Dičpetrio teigimu, tyrimas rodo, kad šiuo metu Baltijos šalimis labiausiai domisi investuotojai iš Vakarų Europos ir JAV, tačiau svarbu tinkamai išnaudoti ir didėjantį vienos didžiausių investuotojų - Kinijos - susidomėjimą mūsų regionu ir patekti į jų naujojo „Šilko kelio“ grandinę“.

Svarbu sukurti ir investicijų pritraukimo platformas ir partnerystes, kurios dirbtų su investuotojais tikslinėse rinkose. Šiuo metu Lietuvos sėkmė dažnai priklausanti nuo komercijos atašė asmenybės, bet reikalingas sisteminis sprendimas.

„EY“ Europos investicinio patrauklumo tyrimas atliekamas jau šešioliktą kartą nuo 1997 m. Tyrimo tikslas - padėti verslo organizacijoms pasirinkti investavimo kryptis, o vyriausybėms - panaikinti šalies ekonomikai trukdančias augti kliūtis.