Liepos 27-ąją – ilgiausias šio šimtmečio Mėnulio užtemimas: kaip jis mus paveiks?

Vilnius
Pixabay.com nuotr.
Reporteris Monika Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

2018 m. liepos 27/28 d. vakare Lietuvoje tekant Mėnulio pilnačiai prasidės antrasis šiais metais visiškas Mėnulio užtemimas, dar vadinamas kruvinuoju Mėnuliu.

Mėnulis Lietuvoje tekės jau prasidėjus pusšešėlinei užtemimo fazei, tačiau Žemės palydovas į šešėlį pilnai panirs tik 22 val. 30 min., todėl turėsime galimybę pasigrožėti šiuo įspūdingu dangaus reiškiniu. Žemės šešėlis nuo Mėnulio pilnai nuslinks jau po vidurnakčio.

Kaip žinia, Mėnulio fazės turi įtakos Žemės gravitacijai, lemia potvynius ir kt. Nenuostabu, kad didelė dalis žmonių iki šiol mano, jog mūsų planetos palydovas gali turėti įtakos ir jų sveikatai. Žmonės nuo seno sieja Mėnulį su fizinės ir psichinės būsenos pokyčiais. Manoma, kad tiek Saulės, tiek Mėnulio užtemimai gali atnešti nelaimes, pavyzdžiui, laivas „Titanikas“ nuskendo būtent per Saulės užtemimą. Užtemimo dieną patariama nekurti rimtų planų, nepradėti naujų darbų, nes jie esą gali nenusisekti.

Mokslininkai taip pat domisi ryšiu tarp Mėnulio fazių ar užtemimo ir žmogaus fizinės bei psichologinės būklės. Pavyzdžiui, NASA teigia, kad nėra jokių mokslinių įrodymų, kad Mėnulio užtemimai patys savaime turėtų kokį nors fizinį poveikį žmonėms, tačiau mano, kad jie gali turėti „reikšmingų psichologinių padarinių“, kurie savo ruožtu gali daryti fizinį poveikį dėl asmeninių žmonių įsitikinimų ir jų veiksmų, daromų užtemimų ar pilnaties metu.

Psichologo Lauro Jokūbpreikšo komentaras apie Mėnulio įtaką žmonių psichikai: „Iš mokslo pusės, šia tema buvo domėtasi. Buvo atlikti tyrimai, kurie parodė, kad Mėnulis ir jo pokyčiai niekaip neveikia ir nėra reikšmingi žmogaus psichinei sveikatai ir gerovei. Nors ir yra manoma, gal ir yra pastebėta, kad esant tam tikrai Mėnulio fazei daugiau žmonių turi psichologinių sunkumų, tačiau tyrimai parodė, kad būtent Mėnulis negali veikti žmogaus psichikos ir elgsenos. O tyrimai, atliekami psichologijos moksle šitoje temoje (analizuojant Mėnulį ir žmogaus psichinės sveikatos sutrikimus, depresiją ir t.t.), taiko statistinius metodus, tokius kaip koreliacija, regresinė analizė, ir ieško sąsajų, kitaip tariant, ryšio, kaip Mėnulis veikia žmogaus elgesį arba psichinius procesus. Tie tyrimai parodė, kad statistiškai reikšmingų sąsajų, arba ryšio, tarp tų dviejų kintamųjų – Mėnulio ir sveikatos – nėra. Tad teigti, kad Mėnulis gali paveikti žmogų, negalima. Priežasčių ieškoti reiktų kitur. Būna, kad netgi yra sakoma, jog savižudybės aktai įvyksta per pilnatį. Savižudybę sukelia visiškai kitokios priežastys, bet tikrai ne Mėnulio fazės. Žmonės natūraliai yra linkę ieškoti priežasčių, dėl ko jų gyvenime vyksta tam tikri reiškiniai, ir jie nori kažkuo tikėti. Vienas iš patogesnių variantų yra toks, kuris nepriklauso nuo mūsų. Kai žmogus savo jėgomis negali išsispręsti problemų, jis kaltina tai, ko negali koreguoti. Joks žmogus negali paveikti Mėnulio. Tuomet labai patogu nurodyti Mėnulį kaip savo elgesio ar psichinių ligų priežastį. Žmogui yra patogu apsisaugoti save, pagelbėti sau susirandant priežastis, kurių jis negali spręsti.“

Tuo tarpu vienos Šiaulių augintinių dresavimo mokyklos vadovas sakė, kad per savo jau ilgalaikę darbo praktiką nėra pastebėjęs, kad Mėnulio fazių pasikeitimai turėtų kokią nors įtaką augintiniams, priešingai nei jų dresuotojams.