Angle down Atgal

Liepas iškirsti nesutrukdė nei karantinas, nei draudimai

Pastrėvyje nesantaikos kibirkš­tį tarp gyventojų įžiebė liepos, per kelias valandas paverstos malkomis. Skubos tvarka nukirsti liepas nesutrukdė nei karantinas, nei tai, kad šiuo metu yra pats paukščių perėjimo metas ir aplinkosaugininkai medžius net genėti draudžia. Medžius nukirto ne eilinis kaimo gyventojas, o Pastrėvio seniūnijos pasamdyta įmonė.

Barbarišku elgesiu su gamta pasibaisėję Pastrėvio gyventojai pagalbos ieškoti suskubo ir savivaldybėje, ir Aplinkos ministerijoje, ir spaudoje. Kadangi seniūno sklypas ribojasi su nukirstomis liepomis, pastrėviečiai nuogąstauja, kad seniūnas, pasinaudodamas padėtimi, tenkina asmeninius interesus.

Liepos trukdo formuoti kelią

Sunerimę pastrėviečiai į redakciją paskambino pirmadienį. Žmonės skundėsi, kad Pastrėvyje žaibo grei­tumu naikinamos sužaliavusios liepos. Vaizdingai žmogus pasakojo, kad išsigandę pjūklo triukšmo šalia savo lizdo blaškosi gandrai. Žmones sukrėtė, kad šiuos darbus inicijavo seniūnas, kurio sklypas ribojasi su pražūčiai pasmerktomis liepomis.
Netrukus išsiuntėme užklausą seniūnui Arūnui Kanapeckui, klausdami, kokios svarbios aplinkybės privertė seniūniją liepas pjauti draudžiamu metu.
Seniūnas paaiškino, kad 2019 m. atlikus geodezinius matavimus paaiškėjo, kad faktinis kelias, kuriuo gretimų namų savininkai pasiekia ūkinius pastatus, turi būti paslinktas. O naują kelią suformuoti trukdo trys liepos, esančios nuo gatvės pusės. Dėl medžių kirtimo reikmės seniūnijos Kertamų medžių ir krūmų įvertinimo komisija nusprendė dar kovo 2-ąją. Darbus atlikti anksčiau sutrukdė karantinas. Kaip teigė seniūnas, medžiai buvo iškirsti gegužės 11 d. skubos tvarka, kad gretimų sklypų savininkai galėtų įvažiuoti į savo sklypus prie ūkinių pastatų.
Savo atsakyme seniūnas A. Kanapeckas neužsiminė, kad su šia situacija yra susijęs ne vien tik kaip seniūnas, nes tiek senasis, tiek naujai suformuotas kelias ribojasi su jo sklypu.

Aistra medžių kirtimui

Visai kitaip seniūno pateiktą įvykių versiją vertina pastrėviečiai, dėl nukirstų medžių skambinę net į Aplinkos ministeriją.
„2018 metais Pastrėvio kaimo seniūnas atliko savo asmeninio sklypo geodezinius matavimus. Kaimynai pasirašė dokumentus, kuriuose sutiko su naujai suformuotu žemės sklypu. Paaiškėjo, kad kelias, nuo pat gyvenvietės įkūrimo gyventojų nau­dojamas norint pasiekti savo sklypuose esančius ūkinius pastatus, seniūnui atlikus geodezinius matavimus pasislinko ir privažiuoti į skly­pus suformuotu nauju keliu nuo gatvės pusės trukdo trys liepos. Mes ir toliau naudojomės senuoju keliu ir dėl to niekas nepareiškė pretenzijų. Todėl labai keista, kad liepos nukirstos su tokia ypatinga skuba“,- kalbėjo pastrėviečiai, dėl suprantamų priežasčių nenorėję skelbti savo pavardžių.
Reikėtų paminėti, jog Pastrėvio kaime, Naujojoje gatvėje, asfaltuo­to gyvenvietės kelio šalikelėje, auga didelės liepos, taip pat esančios netoli seniūno sklypo ribų. Pastrėviečiai šmaikštavo, kad neaišku kodėl, bet seniūnas turi keistą aistrą medžių kirtimui. Jų teigimu, Pastrėvio kaimas panašėja į plynę. Lietuvos didmiesčiams besididžiuojant žaliausių Europos miestų etiketėmis, mažų kaimelių seniūnai pradeda savo valdžią matuoti nukirstų medžių ka­mienų storiais. Pasak pastrėviečių, seniūnas į šimtametes liepas kėsinasi jau ne pirmą kartą. Tiesa, prieš tai pavyko kirtimus sustabdyti keliais skambučiais aplinkosaugininkams. Šį kartą kirtėjai greitai spėjo nukirsti dvi amžius vešėjusias liepas, o kartu su jomis ir perinčius paukščius. Pagal Lietuvos įstatymus, medžių genėjimas ir kirtimas nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio yra draudžiamas, o kiekvienam kirtimui reikalingas ornitologo leidimas.

Ar teisėtai kerta?

„Situacija Pastrėvyje buvo žinoma nuo 2018 metų, tad laiko teritorijos sutvarkymui buvo apstu. Juolab, kad vienas iš sklypų, besiribojančių su keliu, yra paties seniūno, situacija tikrai gerai žinoma ir jam pačiam. Iki 2020 m. gegužės 11 d. naudojomės senuoju keliu, tačiau dabar neliko jokio, nes senasis kelias užverstas kelmais, o vieta, kur techniškai turėtų būti naujasis, yra seniūno kiemas, su vaismedžiais, česnakais, daržo atkarpa ir panašiai“,- redakcijai skundėsi žmonės. Žmonės sakė, kad jiems kyla abejonių ne tik dėl seniūno veiklos teisėtumo bei nuostolio, padaryto gamtai, bet ir dėl valdžios pozicijos pasinaudojimo asmeninių interesų patenkinimui. Žmonėms įdomu sužinoti, kokia skubos tvarka reglamentuoja medžių kirtimą ir kaip karantinas paveikė situaciją, besitęsiančią jau dvejus metus.

Išimtys

Kadangi liepos buvo nukirstos draudžiamu metu, redakcija kreipėsi į Aplinkos apsaugos departamentą, teiraudamasi, kas išduoda leidimą kirsti medžius ir kokios išimtys leidžia medžius šalinti draudžiamu metu. Į paklausimą atsakė Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos viešųjų ryšių specialistė Urtė Šimonytė:
„Vyriausybės nutarimu yra nesaugotini ir saugotini medžiai, pastariesiems reikia leidimo.
Šiuo atveju reiktų patikslinti aplinkybes ir atlikti tyrimą, nes įstatyme yra numatytos išimtys.
Saugotinus medžius draudžiama kirsti ir genėti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., išskyrus atvejus, kai medžiai kelia grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, turtui, saugiam eismui, saugiam elektros energijos, šilumos, dujų, naftos ir jos produktų tiekimo atnaujinimui arba pateikiama eksperto, baigusio biologijos krypties studijas ir įgijusio kompetencijų ornitologijos srityje, pažyma, kad kertamame ir (ar) genimame medyje ir greta augančiuose medžiuose nėra besiveisiančių laukinių paukščių. Draudimas genėti netaikomas, jeigu genimos ne didesnės kaip 5 cm skersmens (pjūvio vietoje) šakos.
Medžių genėjimo ar kirtimo lei­dimus išduoda savivaldybė.
Želdynų ir želdinių savininkas ar valdytojas (įskaitant ir seniūnijas), kitas fizinis ar juridinis asmuo, prašantis kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, pateikia savivaldybei nustatytos formos prašymą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams (toliau – Prašymas), užpildytą pagal 2 priede nustatytą formą. Asmuo, prašantis kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus, augančius kito asmens žemėje, prašymą suderina su tos žemės savininku ar valdytoju (tokio suderinimo nereikia, kai teikiamas Prašymas kirsti, persodinti, kitaip pašalinti ar genėti saugotinus medžius ir krūmus žemėje, kurios valdytojas yra savivaldybė).“
Kadangi minėtoje vietoje yra kelias, kuriuo žmonės nuo seno naudojasi, kyla įtarimas, kad skubos tvarka draudžiamu metu medžiai iškirsti be pagrindo.

Trukdė saugiam eismui

Leidimus kirsti medžius išduoda savivaldybė, todėl Elektrėnų savivaldybės administracijos direktoriaus paprašėme pakomentuoti, kaip jis vertina situaciją.
Administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius informavo, kad savivaldybė gavo anoniminę informaciją apie Pastrėvyje kertamas liepas. G. Ratkevičius dėl medžių kirtimo teisėtumo klausimo pavedė atlikti tyrimą savivaldybės administracijoje ir pažadėjo apie sprendimą informuoti redakciją.
Po redakcijos kreipimosi administracijos direktorius paprašė seniūno A. Kanapecko paaiškinti situaciją. Seniūnas atsakė, kad „šių metų žiemos pabaigoje seniūną informavo sklypo Nr.1 savininkas (numeravimas pateiktas pagal pridėtą sklypų schemą, parengtą vadovaujantis REGIA duomenimis), kad jis pasitikslino savo sklypo geodezinius matavimus ir sklypo ribas. Paaiškėjo, kad kaimyninių sklypų savininkai, Nr. 2 ir tolimesni, norėdami įvažiuoti į savo sklypus, faktiškai važiavo per jo sklypą, o ne suformuotu privažiavimo keliu. (Seniūnija turi privataus asmens nuosavybės dokumentus, patvirtinančius, kad privažiavimo kelias jau buvo suformuotas 1998 m.). Sklypo Nr. 1 savininkas informavo, kad pavasarį savo sklype nori sodinti medelius ir neleis kaimynams važinėti per jo sklypą, nes tam tikslui valstybinėje žemėje yra suformuotas privažiavimo kelias. Medžiai buvo iškirsti intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu, nes jie trukdė saugiam eismui gyventojams patekti į privačius sklypus.“
Administracijos direktorius taip pat informavo, kad seniūno sklypo geodeziniai matavimai buvo atlikti kitoje privažiavimo į sklypus kelio pusėje ir neturėjo įtakos privažiavimo kelio vietos pasikeitimui, nes Pastrėvio seniūnija turi privataus asmens nuosavybės dokumentus, patvirtinančius, kad privažiavimo kelias jau buvo suformuotas 1998 m. ir jo vieta plane iki šio laiko yra nepakitusi.
Seniūnas nesutiko, kad liepų iškirtimas reikalingas buvo jam pačiam, nes jo sklypas ribojasi su liepomis. „Asmeniškai man patinka medžiai ir gyvūnai. Mano sklype turi lizdą gandrai. Aš asmeniškai, kaip žmogus ir kaip tarnautojas, rūpinuosi gamta, nuo vaikystės domiuosi gamtos mokslais, esu įsigijęs su šia sritimi susijusį išsilavinimą“, – teigė A. Kanapeckas.

Avarinės liepos

Redakcija susisiekė su sklypo Nr. 1 savininku Sauliumi, kuris patikino, kad niekada neturėjo pretenzijų tiems, kurie važinėdavo per jo sklypą einančiu keliu. Tačiau dabar pastrėvietis sumanė sodinti tujų tvorą, todėl liepų pjovimą vertina palankiai. Paklaustas, ar negaila medžių, kurie nupjauti jau sužaliavę, Saulius teigė, kad nupjautos liepos buvo avarinės būklės, viduje supuvusios, ir klausė, kas būtų atsakingas, jei medžiai nuvirstų ir sugadintų turtą. Vyriškis žadėjo rašyti prašymą seniūnijai, kad ir kitos liepos būtų nupjautos.
Administracijos direktorius G. Ratkevičius redakcijai atsakė, kad vertinti medžio būklę yra pavesta seniūnams. Jie patys sprendžia apie medžio avaringumą. Atsakydamas redakcijai A. Kanapeckas apie avarinę medžių būklę neužsiminė, šį faktą sužinojome tik iš pakalbinto pastrėviškio Sauliaus bei administracijos direktoriaus atsakymo.

Virginija Jacinavičiūtė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite