Legioneliozė: ką svarbu žinoti gyventojams?

Šiauliai
Lolita Strazdauskienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas informuoja, kad spalio mėnesį nustatytas legioneliozės atvejis Šiaulių miesto gyventojui.

Šiais metais tai trečiasis šio susirgimo atvejis Šiaulių apskrityje. 2016 metais Šiaulių apskrityje nustatyti 4 legioneliozės atvejai. Lietuvoje 2016 metais buvo užregistruota 11 ligos atvejų, o per šių metų devynis mėnesius susirgusiųjų šia infekcija jau yra 11.

Ligos paplitimas Europoje

Europoje kasmet užregistruojama nuo kelių iki 1500 legioneliozės atvejų. Daugiausiai – Ispanijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Danijoje, Slovėnijoje ir Šveicarijoje. Kasmet didėjant keliautojų skaičiui, daugėjant kondicionavimo įrangos, įvairios vandens įrangos buityje, didėja ir galimybės legionelėms plisti.

Simptomai panašūs į gripo

Legioneliozė – tai infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos (Pontiako karštligė) klinikiniais simptomais, kurie pasireiškia praėjus 2–10 dienų po užsikrėtimo. Liga paprastai prasideda aukštu karščiavimu, nuovargiu, galvos ir raumenų skausmu. Sausas kosulys, skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos. Taip pat gali būti viduriavimas, vėmimas.

Didžiausia rizika sirgti – ­ sergant lėtinėmis ligomis

Gyventojų imlumas šiai ligai nėra didelis. Užsikrėtimo rizika priklauso nuo bakterijų koncentracijos vandenyje bei žmogaus imuniteto. Didesnė rizika užsikrėsti legionelioze kyla nusilpusio imuniteto žmonėms, sergantiems lėtinėmis plaučių ar onkologinėmis ligomis, rūkantiems bei vyresnio amžiaus žmonėms, patyrusiems organų transplantaciją.

Užsikrečiama įkvėpus vandens purslų

NVSC specialistai primena, kad ši liga neplinta geriant vandenį ar maisto ruošimui vartojant užkrėstą vandenį. Legionella bakterijos, sukeliančios legioneliozę, plinta tik per vandens purslus, garus, kurie susidaro duše, pirtyse, sūkurinėse voniose, fontanuose ir pan. Todėl žmogus legionelioze užsikrečia įkvėpęs vandens purslų, kuriuose yra sukėlėjų.

Svarbiausia – tinkamos vandens temperatūros palaikymas

Pagrindinė profilaktikos priemonė tinkamos karšto vandens temperatūros palaikymas karšto vandens sistemoje. Vartotojų čiaupuose jis turėtų būti aukštesnės kaip 50 laipsnių temperatūros. Šaltas vanduo turėtų būti ne aukštesnės kaip 25 laipsnių (geriausia – 20 laipsnių) temperatūros. Taip pat svarbu neleisti vandeniui užsistovėti sistemose, reguliariai valyti dušus, dušų galvutes, vandens čiaupus ir vandens šildytuvus.

Svarbi informacija gyventojams

Karšto vandens sistemų prižiūrėtojai privalo gyventojams tiekti tinkamos kokybės karštą vandenį ir įgyvendinti profilaktines priemones, kad būtų išvengta karšto vandens sistemos taršos legionelėmis.

Gyventojai turi reikalauti iš karšto vandens sistemų prižiūrėtojų, kad jiems būtų tiekiamas tik tinkamos temperatūros karštas vanduo. Todėl NVSC specialistai primena, kad kiekvienu atveju, jeigu kyla klausimų dėl vandens kokybės ar nepakankamos temperatūros, pirmiausia reikėtų kreiptis į savo namo administratorių ar tiesiai į karšto vandens sistemos prižiūrėtoją. Jeigu karšto vandens tiekėjas dėl kokių nors priežasčių nevykdo gyventojų prašymo, reikėtų apie tai pranešti Valstybinei energetikos inspekcijai, kuriai yra pavesta šilumos ir karšto vandens tiekėjų kontrolė.

Labai svarbu išnaikinti taršą visoje karšto vandens sistemoje. Tai reiškia, kad atlikus terminę dezinfekciją (terminį šoką), vanduo iš gyventojų čiaupų būtų nuleistas visuose daugiabučio namo butuose. Todėl gyventojai raginami geranoriškai bendradarbiauti su terminį „šoką“ atliekančiais asmenimis. Pačias priemones vykdyti ne darbo metu, kad kuo daugiau gyventojų galėtų iš savo čiaupų nuleisti vandenį.