Ledo ritulio mokyklos „Griunvaldas“ vadovas apie susijungimą su „Kaunas Hockey“: jau ilgai Kaune laukėme ledo ritulio permainų

Kaunas
Pixabay.com nuotr.
Reporteris Skaistė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Nors naująjį ledo ritulio sezoną Kaunas pradeda su vienintele šiuo metu mieste veikiančia ledo arena, infrastruktūros trūkumas netrukdo planuoti šio sporto ateitį. Siekiant užtikrinti stiprios sportininkų pamainos auginimą ir sporto šakos populiarinimą Kaune, suvienyti jėgas nusprendė ledo ritulio mokykla „Griunvaldas“ ir Nacionalinėje ledo ritulio lygoje žaidžianti komanda „Kaunas Hockey“.

Daugiau apie ledo ritulio mokyklos ir „Kaunas Hockey“ susijungimą bei ledo ritulio perspektyvas Kaune pasakojo mokyklos įkūrėjas bei treneris Linas Paražinskas.

- Kaip pradėjote žaisti ledo ritulį?

- Viskas prasidėjo Elektrėnuose, mano gimtajame mieste. 1977-aisiaiss, kai man buvo septyneri, į klasę atėjo treneris ir pakvietė visus berniukus žaisti ledo ritulį. Tuomet praktiškai visi ir užsirašėme. Žinoma, kaip ir didžioji dalis vaikų, išbandžiau ir daugiau sporto šakų, tačiau niekas kitas nekėlė tokio džiaugsmo, todėl ledo ritulys išliko svarbus iki dabar.

- Koks buvo jūsų pirmas įspūdis atsidūrus ant ledo?

- Tiesą sakant pirma patirtis ant ledo man siejasi su Elektrėnų mariomis. Ten mane stovėti ant slidaus paviršiaus ir čiuožti mokino tėtis. Turėjau puikias sąlygas mokytis, nes pasisekė gyventi šalia vandens telkinio, kuris žiemą užšaldavo. Žinoma, buvo visko - ir skaudžių kritimų, ir ašarų, tačiau man ši žiemos sporto šaka buvo be galo smagi, liaudiškai tariant, užkabino.

- Jau ne vienerius metus vadovaujate ledo ritulio mokyklai „Griunvaldas“. Ar tai yra pirmasis jūsų bandymas dirbti su vaikais?

- Iš principo, taip. Esu bandęs vesti pamokas Elektrėnų mokykloje, tačiau įstojau į tuometinę Kūno kultūros akademiją (dabar Lietuvos sporto universitetas), kuri yra Kaune. Tarybos nariai sužinojo, kad mokausi trenerio specialybės. ir pasiūlė man atidaryti mokyklą tuomet naujai atidarytoje „Akropolio“ ledo arenoje. Nuo to sukaupiau jau beveik dešimtmetį patirties darbo su vaikais srityje.

- Ar šiandien ledo ritulį renkasi žaisti daug vaikų? Kaip manote, ko labiausiai reikia, kad sporto šakos populiarumas jaunimo tarpe Lietuvoje augtų?

- Kaune susidomėjimas ledo rituliu tikrai yra jaučiamas. Galima teigti, kad populiarinimas jau vyksta. Tam padeda vyrų ir vaikų čempionatai. Mes taip pat stengiamės kuo daugiau vaikų supažindinti su šiuo sportu ir kviečiame prisijungti dalyvaudami mokyklų mugėse bei užsukdami į moksleivių klases ir darželinukų grupes. Visgi dabar, uždarius „Akropolio“ čiuožyklą, ir mieste turint tik vieną ledo areną „Baltų ainiai“, ledo trūkumas yra pagrindinė problema. Ją išsprendus situacija tikrai pagerėtų. Dabar susidomėję vaikai neturi pakankamai gerų sąlygų treniruotis, todėl ne visi šioje srityje įžvelgia savo ateitį.

- Kaip atrodo treniruotės jūsų mokykloje? Kokio amžiaus vaikai pradeda žaisti ledo ritulį?

- Mes vaikus priimame anksti, ketverių metukų. Su šia amžiaus grupe treniruotės vyksta žaidimo forma. Svarbu, kad vaikas neišsigąstų ledo, nebijotų nukristi ir atsistoti. Dėl saugumo iš karto uždedamos apsaugėlės. Taip pat, kaip vaikai išmoksta vaikščioti žeme, treniruotėse jie mokosi judėti ant ledo. Porą metų dėmesys skiriamas būtent čiuožimui, stovėjimui ant ledo ir koordinacijos lavinimui, o vėliau prasideda žaidimai su lazdele ir rituliu.

- Kaip į žinią, kad „Griunvaldas“ jungiasi su „Kaunas Hockey“, reagavo mokyklos bendruomenė? Apskritai, ar auklėtinių tėvai aktyviai dalyvauja mokyklos gyvenime?

- Tikrai dalyvauja. Mokyklos bendruomenė domisi naujienomis ir pokyčiais. Jau ilgai Kaune laukėme ledo ritulio permainų. Prieš dešimt metų turėjome labai stiprią jaunimo kartą ir jų komandą „Tigrai“, suburtą „Baltų ainiuose“. Po jų, nei mano vadovaujamoje „Griunvaldo“ mokykloje, nei „Baltų ainiuose“ nesusiformavo tikrai stipri komanda. Aš manau, kad čia koją kiša jau minėta erdvės problema. Kauno „Akropolis“ su ledo aikštele vis tiek buvo pramogų centras, o ne specializuota erdvė. Trūksta bazių, kuriose būtų galima rengti fizinio parengimo užsiėmimus ir ledo ritulio bei čiuožimo treniruotes. Taip pat ryškus kvalifikuotų trenerių bei jų asistentų stygius - vienam treneriui tenka per didelis kiekis vaikų, kad jis spėtų kiekvienam skirti pakankamai dėmesio ir priežiūros, todėl labai sunku išauginti jaunimą iki rinktinės sportininkų lygio.

Į susijungimą su „Kaunas Hockey“ auklėtinių tėveliai žiūri tikrai palankiai ir mus palaiko. Mes taip pat tikimės teigiamų pokyčių, o ir „Kaunas Hockey“ komanda nusiteikusi optimistiškai, turi puikių specialistų. Komandos prezidentas Petras Nausėda pats daug metų sportuoja, o ir jo suburta komanda tikrai gali padėti auginti vaikus treniruočių procese. Manau, tai didelis pliusas.

- Kaip pavyksta draugauti su „Baltų ainiais“? Ar sunku sutilpti po vienu stogu?

- Šiuo metu mes esame derybų procese, ieškome kompromiso. Kadangi yra atsiradusi antra ledo aikštelė prie arenos, o vaikų skaičius nėra ženkliai padidėjęs, tikimės, kad pavyks sutilpti. Laikų derinimas be abejo kelia tam tikrų iššūkių, o „Baltų ainiai“ pripratę aikštelėje šeimininkauti vieni. Visgi tikiu, kad neliksime už borto ir atrasime būdą sugyventi.

- Žinoma, likti be savo erdvės yra sudėtinga. Ištirpus Kauno „Akropolio“ ledui atsidūrėte būtent tokioje situacijoje. Ar įžvelgiate šiame pasikeitime pliusų?

- Aš tikiuosi pliusų, nes „Baltų ainių“ mokykloje sąlygos yra geresnės nei „Akropolyje“. Prie pat ledo arenos yra lauko erdvė skirta sportui, kuomet „Akropolio“ prieigose pasitikdavo mašinų aikštelė. Po renovacijos taip pat turėtų atsirasti ir sporto salytė, o čia pat ir maniežas, todėl, kalbant apie fizinį pasirengimą, šioje arenoje mes turėsime geresnes sąlygas.

- Ar tikitės, kad erdvės dalinimasis su kita ledo ritulio mokykla paskatins sveiką konkurenciją?

- Tikiuosi, kad taip. Sveika konkurencija yra labai naudingas reiškinys. Kuomet vaikai turi varžytis tarpusavyje, savo mokykloje, tai nėra gerai, kyla pykčiai ir nesusipratimai, tačiau, kai konkuruoja dviejų mokyklų vaikai, atsiranda azartas ir paskata siekti daugiau. Juk noras pralenkti konkurentą yra sporto varomoji jėga. Tai padeda augti ir tobulėti.

- Ko kaip ledo ritulio sporto senbuvis pats labiausiai tikitės iš susijungimo su „Kaunas Hockey“ komanda?

- Tikiuosi, kad mums pavyks suvienyti Kauno ledo ritulio - tiek vaikų, tiek suaugusiųjų, tiek mėgėjų, bei visų žmonių neabejingų šiai sporto šakai - bendruomenę, kuri sieks išsaugoti ir pakelti ledo ritulio lygį mieste.

ELTA