Angle down Atgal

Laukiniams gyvūnams jau reikia mūsų pagalbos

Šių metų žiema yra viena iš šalčiausių mūsų šalies istorijoje. Kaip sekasi išgyventi gyvūnijai?

Mato ženklų, kad gyvūnai badauja

Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos Botanikos sodas visiems suteikė galimybę stebėti tiesiogines transliacijas apie sode apsilankančius ar gyvenančius gyvūnus. Pernai Botanikos sode keturiose vietose buvo įrengtos gyvūnų stebėjimo vaizdo kameros, kurių viena yra paukščių lesykloje.

Botanikos sodo direktorius Martynas Kazlauskas sako, kad lesyklą dažniausiai aplanko didžiosios ir mėlynosios zylės, kėkštas, juodasis strazdas, didysis margasis genys, vidutinis margasis genys, šarka. Rečiau galima pamatyti pilkąją zylę, žaliukę, eurazinį liputį, bukutį, liepsnelę. Botanikos sode yra ir sniegenų, tačiau jos nesiartina prie lesyklėlės.

Strazdas.
Strazdas.

"Etaplius" kreipėsi į Šiaulių rajone gyvenantį gamtininką Vytautą Uosį, klausdami, ar gyvūnai gamtoje nebadauja, ar jiems reikia žmonių pagalbos.

"Mūsų gyvūnai buvo pripratę prie švelnių žiemų, o ši žiema nėra tokia. Mano pievose augančios obelaitės yra baltos – anksčiau to nebūdavo. Kadangi sniego danga yra labai stora, pelėdoms yra sunkiau medžioti, nes jos įpratusios prie atvirų laukų, pievų, kuriose galėjo lengvai pamatyti ir sugauti grobį", – sako jis.

V. Uosis sako jau matantis ženklų, kad gyvūnai badauja. "Stirnų, briedžių, elnių atveju, tai ūkininkai yra prisėję rapsų, kad gyvūnai galėtų atsikasti ir paėsti. Kilus klausimui, ar maitinti laukinius gyvūnus, ar ne, sakyčiau, kad reikia. Paukščiams reiktų paberti grūdų, miško gyvūnams palikti šieno pamiškėse, nes visiems gyvūnams šiuo laikotarpiu yra sudėtinga", – sako jis.

Kėkštas.
Kėkštas.

Reikia sistemingai lesinti

Vytautui Uosiui antrina Šiaulių jaunųjų gamtininkų centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Inga Ivanauskaitė. "Šiuo metu yra pakankamai daug sniego ir spusteli nemažas šaltis, tad laukiniams gyvūnams yra sudėtinga susirasti maisto. Išties būtų galima sakyti, kad yra "baltasis badas", – sako gamtininkė.

I. Ivanauskaitės teigimu, stirnoms sunku iš po sniego atsikasti sausos žolės, želmenų, šiek tiek lengviau yra briedžiams, kiškiams, kurie graužia medžių šakeles, medžių žievę.

Mėlynoji zylė.
Mėlynoji zylė.

"Esant dideliam šalčiui, daugiau energijos, kad nesušaltų, reikia ir smulkiesiems, vadinamiesiems lesyklų paukščiams – zylėms, bukučiams, žaliukėms ir t. t. Juos reikia sistemingai lesinti. Užšalus vandens telkiniams, neišskridusiems žiemoti paukščiams yra sudėtinga susirasti maisto, tad jiems reikia padėti, atnešant grūdų, smulkintų daržovių", – teigia pašnekovė.

Žaliukė.
Žaliukė.
comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite