Angle down Atgal

Laisvės aukų trisdešimtmečiui – Birštono „Bočių“ pagarbos akcija

Lietuva mini trisdešimt metų sukaktį, kai laisvės gynėjai apgynė nuo sovietų agresijos atkurtą mūsų šalies nepriklausomybę. Sausio įvykiai prieš 30 metų palietė kiekvieną iš mūsų. Birštono „Bočiai“ praėjusią vasarą lankėsi Vilniuje Antakalnio kapinėse ir nusilenkė LAISVĖS kovotojams, skaitė jiems skirtas eiles, uždegė žvakeles.

Praėjo 30 metų, mes mename žuvusiuoius ir stovime sargyboje už Lietuvos LAISVĘ. Kasmet šią LAISVĖS dieną rinkomės Birštone, prie Basanavičiaus paminklo, segėdami NEUŽMIRŠTUOLĖS žiedus. Degant atminimo laužams, skambant Lietuvos himnui, dalinamės prisiminimais. Pandemija, kuri sugriovė nusistovėjusią tvarką, kuri mus atitolino vieną nuo kito, neužgesino mūsų noro pagerbti ATMINIMĄ tų , kurie vardan LAISVĖS paaukojo savo gyvybes.

Prieš 30 metų tūkstančiai žmonių vyko į Sporto rūmus, pareikšti paskutinę pagarbą ten pašarvotiems Laisvės gynėjams. Eilėse tekdavo stovėti po keletą valandų, kartais eilės nutįsdavo net keletą kilometrų Sausio 16-osios vidurdienį skambėjo visų Lietuvos miestų, miestelių ir kaimų bažnyčių varpai, buvo aukojamos Šv. Mišios už žuvusiuosius. Sausio 13-ąją žuvę Lietuvos laisvės gynėjai buvo apdovanoti (po mirties) 1-ojo laipsnio Vyčio Kryžiaus ordinu (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius).

Mes šių metų sausio 13-ąją degėme žvakeles ne visi iškart. Ėjome su žvakėmis, tarsi deglais, po du, kas pusvalandį – vis nauja pora su savais prisiminimais. Po 30 metų sausio 13 d. 12 val., aidint Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčios varpams, pirmieji Onutė ir Valerijus Gratulevičiai prie Basanavičiaus paminklo uždegė žvakes, skirtas Lietuvos patriarchui Jonui Basanavičiui, kuriam šiais metais sukaks 170 metų, Loretai Asanavičiūtei (gyv. 23 m.), Virginijui Druskiui (gyv. 22 m.). Onutė ir Valerijus prisiminė išgyventą skausmą sausio 13-ąją . Jie abu buvo prie Seimo rūmų, o sausio 15 -ąją su Valstybiniu Operos ir baleto choru giedojo Šv. Mišiose Sporto rūmuose.

12 val. 30min. ATMINIMO žvakes žuvusiems Dariui Gerbutavičiui (gyv. 17 m.) ir Rolandui Jankauskui (gyv. 22 m.) uždegė tremtinė Onutė Kurapkienė ir Vytautas Lišauskas. O. Kurapkienė prisiminė sausio 12-ąją, kai dalyvavo prie Seimo rūmų statant barikadas, klausėsi V. Landsbergio kalbos per Seimo rūmų langą, kai giedojo partizanų ir tremtinių dainas : “Palinko liepa šalia kelio“, “Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos“ ir kt.

13 val. su degančiomis žvakėmis, skirtomis Rimantui Juknevičiui (gyv. 24 m.) ir Alvydui Kanapinskui (gyv. 38 m.) lenkėsi Julija ir Leonas Baručiai. Prieš 30 metų sausio 15-ąją jie su Prienų rajkoopsąjungos darbuotojais, nešini vainikais ir gėlėmis, stovėjo lėtai judančioje eilėje prie Žaliojo tilto, kad patektų į buvusius Sporto rūmus, kur buvo pašarvoti visi žuvusieji. Tada vykstant į Vilnių gausų glėbį savo užaugintų gėlių padovanojo Jiezno ežero pakrantės gyventoja (pavardės neprisimenu). Ji verkė ir džiaugėsi, kad jos užaugintomis gėlėmis bus pagerbti žuvusieji. Žmonės gedėjo ir raudojo visoje Lietuvoje.

13 val. 30 min. prie paminklo atėjo Eugenija ir Leonas Lynykai. Jų rankose plazdėjo liepsnelės, skirtos Algimantui Petrui Kavoliukui (gyv. 52 m.) ir Vidui Maciulevičiui (gyv. 24 m.). L. Lynykas prisiminė, kad tomis skaudžiomis dienomis gyveno Lazdijuose, dirbo Elektros tinklų įmonėje ir turėjo užtikrinti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, nes visus bendradarbius buvo išleidęs prie Seimo rūmų.

14 val. prie paminklo J. Basanavičiui atėjo Gražina ir Algis Vyšniauskai. Jie uždegė žvakes Titui Masiuliui (gyv. 28 m.) ir Alvydui Matulkai (gyv. 35 m.). Algis prisiminė, kaip įvykiai juos labai sukrėtė. Sausio 14-ąją jis su K. Viršučiu lankėsi prie televizijos bokšto , kur dar stovėjo sovietinės tanketės, būriavosi kareiviai. Prieigos prie bokšto buvo užtvertos spygliuota viela.

14 val. 30 min. uždegti žvakelių didvyriams atėjo Aldona Milda Valatkienė ir Genovaitė Valatkienė. Vėjyje lengvai pleveno liepsnos, skirtos Apolinaro Juozo Povilaičio (gyv. 53 m. ) ir Igno Šimulionio (gyv. 17 m.) atminimui. „Tai metai pažymėti ir asmeniniu skausmu,– mena Aldona Milda Valatkienė.– Mano asmeninės sūnaus, vyro ir motinos netektys susiliejo su visos šalies skausmu. Laisvės troškimas buvo toks didelis, kad išsiliejau eilėraštyje „LAISVĖ“.

15 val. ATMINIMO misiją užbaigė Antanina ir Romualdas Grigaravičiai. Jie ATMINŲ žvakes uždegė Vytautui Vaitkui (gyv. 47 m.) ir Vytautui Koncevičiui (gyv. 49 m.) Jų prisiminimuose naktis, praleista prie Kauno radijo ir televizijos stoties, minioje žmonių laukiant naujienų iš Vilniaus, saugant savo miesto informacijos šaltinį. Karšta kava ir arbata gaivino ir šildė vieni kitus, bendravo tarsi giminaičiai.

Birštono „Bočiai“ tiki, kad tauta bus gyva tol, kol jos vaikai savo širdyse nešios TĖVYNĖS meilės kibirkštį. „Vėliavą ne taip sunku iškelti, kaip sunku per kasdienybę nešti“. (Justinas Marcinkevičius).

Birštono „Bočių“ bendrijos pirmininkė Julija Barutienė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite