Angle down Atgal

Laisvę varnoms

Kuo daugiau mokslas domisi varninių šeimos paukščiais, tuo labiau nustebina šių paukščių charakterio savybėmis. Kad tai protingi paukščiai – neabejojama. Sakoma – jie labai bendruomeniški, draugiški savoje aplinkoje ir sutaria su kitais sparnuočiais, turi gerą atmintį…

Nuo kovo 1 dienos prasideda varnų laisvė, nes pagal gamtosaugos įstatymus nebegalima naikinti jų lizdų. Paukščiams leidžiama išperėti varniukus. Priskaičiuojama net 120 varninių šeimos paukščių rūšių. Devynios iš tų rūšių aptinkamos Lietuvoje. Tai pilkoji varna, teigiama, kad ši rūšis vienintelė turi agresijos jausmą, jei žmogus ar kitas padaras blogai elgiasi su jų vaikais, taip pat mūsuose gyvena juodoji varna. Ši rūšis reta. Gyvena ir kovai, bet jų vis mažiau, gyvena krankliai ir kuosos, ir kitos rūšys.

Apie varnas (bendriniu pavadinimu) kalbame ne kaip apie protingus ir žmonėms draugiškus paukščius, o kaip apie erzinančius. Jos labai garsiai kranksi nuo ankstyviausio ryto, ir perėti įsitaiso medžiuose arti žmonių būstų. Labai greitai susisuka lizdus. Kiekvieną pavasarį klausiame valdžios, ką gi jie darys su varnomis, nes miestų medžiai pilni lizdų. Valdžia daro, ką gali. Paveda seniūnijoms, komunalinėms tarnyboms išrankioti iš medžių lizdus, nupjauti patogias lizdams sukti medžių šakas. Senokai išaiškinta, kodėl varniniai paukščiai iš kaimiškų vietovių persikėlė į miestus. Pasikeitė žemdirbių gyvenimo sąlygos bei technika, ir varnoms nebėra maisto. Be to, uždaryti atviri sąvartynai.  O miestuose žmonės šiukšlina kaip ir šiukšlino, tad maisto yra.

Daugiau Roma Jonikienė trečiadienio, kovo 3 d., VIENYBĖJE.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite