Angle down Atgal

Laiškas buvusiajam – savipaguoda ar kvailystė?

„Ar yra tokių merginų, kurios po išdavystės ir išsiskyrimo buvusiajam parašė laišką? Ne susitaikymo tikslais, o šiaip – išsakyti, kas slegia širdį“, – vienoje feisbuko grupėje pasiteiravo Ilona. Mergina prisipažino ketinanti buvusiajam išlieti širdį raštu todėl, kad po jo neištikimybės skubiai susikrovė daiktus ir dingo. Neišsakiusi priekaištų, neišsirėkusi. Todėl visi neišsakyti žodžiai graužia ją ir neduoda ramybės. „Nėra nė dienos, kad negalvočiau apie išdavystę“, – guodėsi Ilona, tačiau išgirdo tikrai suklusti verčiančių pašnekovių patarimų.

Teko raudonuoti iš gėdos

Elvyra Ilonai pasakė, kad yra rašiusi laišką po išsiskyrimo. Parašė, įmetė į pašto dėžutę, bet net nežino, ar buvusysis jį perskaitė. „Parašiau, ką norėjau, ir man palengvėjo. Kaip jis reagavo, niekada nesužinojau“, – sakė ji.

Marija taip pat patarė parašyti tą laišką, tik jo šiukštu nesiųsti, o sudeginti. „Paleiskite visą skausmą lėtai. O jis nevertas tokio dalyko kaip jūsų jausmai. Nesvarbu, kokie jie bebūtų“, – mokė ji.

Išsyk atsirado merginų, kurios prisipažino besigailinčios, kad laišką parašė. Inesa paatviravo, kad laiške buvusiajam ji išdėstė nemažai faktų apie judviejų intymų gyvenimą. O vėliau paaiškėjo, jis tą laišką perskaitė kartu su naująja drauge. „Buvusysis man neatsakė nieko, o jo nauja draugė man feisbuke parašė: „Durnė.“ Dar labiau skaudėjo, buvo gėda ir iki šiol raudonuoju, įsivaizduodama sceną, kaip jie skaito mano laišką ir juokiasi iš manęs“, – sakė ji.

„O aš gailiuosi, kad mano dabartinis vaikinas parašė, bet taip ir neišsiuntė laiško savo buvusiai merginai. Jis jai rašė, kaip ją myli, ilgisi, o aš tuos laiškus radau ir perskaičiau. Ir po to man buvo labai negera, nebesaugu“, – pasiguodė Laura.

Inesa paprieštaravo, kad žmogus žmogui nelygu. Ji rado kažkokios merginos laišką, parašytą jos dabartiniam vyrui. „Tas laiškas jam absoliučiai jokių jausmų nesukėlė. Nei sakė, kad mergina nusikalba, nei durne vadino. Nulinė reakcija buvo“, – rašė ji. Tiesa, pati prisipažino rašiusi laišką savo buvusiajam. Įdomiausia tai, kad tas laiškas po kažkiek laiko jai buvo grąžintas. „Pačiai teko jį dar kartą perskaityti ir pasibaisėjau, kokia neadekvati buvau, kokia kvaila“, – iš gėdos raudo Inesa.

Aštuonių laiškų terapija

Bet laiško tikslas juk yra toks, kad jis skirtas skaityti atitinkamam žmogui. Agnė sakė ne vieną jų rašiusi buvusiam mylimajam, bet mintis dėstė gražiai, ramiai, nepiktai. „Nesigailiu. Nesvarbu, kaip buvo, bendrų atsiminimų iš žmonių atimti negalima. Aš dėkojau už suteiktą jausmą – meilę. Jis manęs neišdavė, bet įskaudino. Niekada ant jo nepykau. Kaip galima pykti ant žmogaus, kuris išmokė mylėti?“ – klausė ji.

Vis tik net kelios merginos patarė Ilonai parašyti laišką buvusiajam, bet po to sunaikinti. Nes rašymas yra terapija. Išsikrauni – palengvėja. „O tada mokiausi atleisti jam ir sau pačiai. Juk pykčio laikyti negalima. Reikia daug su savimi padirbėti, antraip užstrigsi, nebegalėsi įsimylėti kito“, – sakė ji.

Vika teigė iš draugės išgirdusi patarimą, kad iš viso reikia parašyti aštuonis tokius laiškus. „Tai vadinasi – aštuonios ilgesio valandos. Rašai tada, kai imi blogai jaustis. Įsitikinau, kad tų aštuonių parašytų laiškų pakanka emocinei būklei stabilizuoti“, – sakė ji.

Moteris dar papasakojo, kad, rašant pirmąjį laišką, ašaros rieda, būna skaudu, o jau vėliau tampi ramesnė. „Manau, kad būtent tą paskutinį laišką, kuriame jam dėkoji ir linki laimės, ir reikia išsiųsti. Tada vyras liks nesupratęs, kaip tu gali su meile jam už viską padėkoti. Gal net gailėsis, kokią puikią moterį prarado“, – šypsojosi Vika.

Kelios moterys pritariamai šūkčiojo Vikai ir dėkojo už gerą patarimą, bet Rita nukirto, kad tikrai laiškų neverta rašyti. „Na, paskaitys jis... Gal net ne pats vienas, o su kuo nors pasidalys, pasijuoks, kad durnelė rašo laiškus. Ar jums to reikia?“ – klausė ji.

Tačiau Rosita atsakė, kad vis dėlto būtina laišką parašyti. Kad vėliau, ją gatvėje išvydęs, nedėkingas išdavikas spruktų šalin iš gėdos.

Eglė su tuo nesutiko. Moteriai atrodo, kad laiškų rašymas – vis dar tikėjimas, kad būsite kartu. „Bet jei žmogus išdavė, tai reiškia, kad jam ir taip nusispjaut į jus ir jūsų jausmus. Jo reakcija būtų: „Vėl šita nesąmones rašinėja.“ Jis gali net neskaityti to laiško“, – sakė ji.

Nesikapstyti, o gal išsikrauti fiziškai?

Alvija prisipažino merginoms, kad laiško nerašė ir niekada nerašytų, nors ir nešiojasi tuos neišsakytus žodžius savyje jau kone metus. „Kam save dar labiau pažeminti? Po kurio laiko skausmas praeis, tik reikia išlaukti“, – teigė ji.

O Laura išvis apstulbino drauges, prisipažinusi, kad laiško nerašė, bet pasielgė kitaip: „Gerai išdavikui per veidą atvanojau, lygintuvą į galvą paleidau. Gerai, kad nepataikiau. Ir sienas plaktuku gerai „perėjau“ bute po remonto. Žinokite, praėjo pyktis visam laikui“, – juokėsi ji.

Audra pritarė Laurai, sakydama, kad nieko nereikia daryti – pats gyvenimas atkeršys išdavikui. Ji tuo jau įsitikino...

„Ai, geriausia užmiršti. Neverta kapstytis praeityje. Reikia išmokti gyventi sau. O kai to išmoksi, tapsi laiminga, tada ir atsiras nuostabus žmogus, su kuriuo galėsi savo laime dalytis. O laimė, kai ja pasidalijama, padvigubėja“, – šypsojosi Reda.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite