Angle down Atgal

Laikas susiimti: vietinės rinkliavos lengvatas keičia finansine drausme

Vasario posėdyje Birštono savivaldybės taryba apsisprendė panaikinti vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą lengvatą (patvirtinta 2017 m. birželio 29 d. sprendimu) individualių namų savininkams, gyvenantiems mieste ir kaimiškoje teritorijoje.

Nedarys nuolaidų gyventojams
Dėl taikomos 20 proc. mokesčio lengvatos Savivaldybė per metus negaudavo maždaug 9 tūkst. eurų. Panaikinus ją, kiekvienam gyventojui, turinčiam nuosavą namą, per metus už Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro paslaugas teks mokėti 12–13 eurų daugiau. Nuolaidų nutarta atsisakyti dėl susidariusios skolos, kurią Birštono savivaldybė privalo sumokėti Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro (ARATC) už suteiktas komunalines paslaugas. Koks jos dydis, neskelbiama.
Birštono miesto teritorijose esantiems daugiabučių namų gyventojams lengvatos už komunalinių atliekų tvarkymą nebuvo taikomos.

Moka už atliekas, kurių neturi?
Svarstant šį klausimą posėdyje dalyvavo Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro direktorius Algirdas Reipas, kuris atsakė į Tarybos narių klausimus, papasakojo, kaip tvarkomos buityje susidarančios atliekos, kiek tai kainuoja, ir pateikė argumentų, kodėl reikia jas tinkamai išrūšiuoti.
Tarybos narė Birutė Vokietaitienė direktoriui pateikė klausimų, kurie opūs daugeliui gyventojų. Jai buvo nesuprantama, kaip galėjo susidaryti Savivaldybės skola, jei nemažai gyventojų, nuolat negyvendami savo sodybose, konteinerių neišstumia, tad praktiškai atliekų išvežimo paslauga nesinaudoja, bet už ją sumoka.
Ji pateikė ir kitą pavyzdį – Birštono vienkiemio gatvėje prie daugiabučių namų šiukšlės yra surenkamos du kartus per savaitę, todėl jų kiekio nesusidaro, ir mokama už pustuščių konteinerių pakėlimą. Individualių namų gyventojams nustatytas privalomas minimalus pakėlimų skaičius, už kurį skaičiuojama vietinės rinkliavos kintamoji dalis. Nors jie atliekas rūšiuoja ir mišrių atliekų konteinerius išstumia daug rečiau, moka tokią pačią sumą. B.Vokietaitienės įsitikinimu, vietinės rinkliavos lengvata bent jau kaimo gyventojams, kurie gyvena vieni didelio gyvenamojo ploto namuose, turi išlikti.
Anot ARATC direktoriaus A.Reipo, individualūs namai apmokestinami vietinės rinkliavos pastoviąja dalimi iki 100 kv.m ploto. Jo teigimu, tyrimai, kuriuos Jonavos rajone vykdo Aplinkos ministerija ir Savivaldybių asociacija, parodė, kad kaimuose susidaro pakankamai mažas atliekų tūris, bet jos daugiau sveria. „Praktika rodo, kad iš vadinamųjų „negyvenamų“ namų, į kuriuos galbūt atvykstama tik savaitgaliais, priskaičiuojama ir daugiau konteinerių pakėlimų,“ – tikino A.Reipas.

ARATC ragina tinkamai rūšiuoti

A.Reipas patvirtino, jog Alytaus apskrities savivaldybės centrui atsiskaito pagal realiai sutvarkytų atliekų svorį (tonas).
„O kaip surinkti mokestį iš vartotojų, nuspręsti, kur daugiau atliekų susidaro – mieste ar kaimuose, kokio reikia išvežimų skaičiaus, tai yra Savivaldybės kompetencija,“ – pastebėjo jis. – Tai individualūs dalykai, kuriuos turite analizuoti ir vertinti. ARATC visiškai nesvarbu, kaip tas lėšas nukreipsit, kas sumokės vietinę rinkliavą, svarbu tai, kad už savivaldybės teritorijoje surenkamas ir sutvarkomas atliekas būtų atsiskaitoma, nes jūsų skolos tampa našta kitoms regiono savivaldybėms. Finansinė drausmė yra labai reikalinga, atsainus požiūris gali sukelti neprognozuojamus padarinius, – akcentavo Alytaus regiono atliekų tvarkymo direktorius.
Jis apgailestavo, jog Savivaldybė dėl išaugusių skolų už atliekų tvarkymą atsidūrė ne visai malonioje situacijoje, nes tai – pati didžiausia skola, kuri buvo susidariusi per visą ARATC veiklos laikotarpį.
„Mes buvome pateikę savo sprendimo projektą, Savivaldybė turi kitų skaičiavimų. Manome, kad vietinės rinkliavos lengvatų individualių namų savininkams panaikinimas yra racionalus būdas sumažinti skolas, tačiau jis niekaip nesusijęs su paslaugos teikimu,“ – posėdyje svarstomu klausimu pasisakė A.Reipas.
ARATC direktorius Tarybos nariams davė suprasti, kad Birštono savivaldybėje surenkamų komunalinių atliekų tvarkymo kaštai yra dideli, nes trūksta atsakomybės, gyventojai, ypač daugiabučių namų aikštelėse, netinkamai rūšiuoja. Todėl mišrių atliekų kiekis, susidarantis vienam gyventojui, yra pats didžiausias regione, ir už jo sutvarkymą mokama brangiausiai.
Kadangi nemažą papildomą kiekį atliekų generuoja į kurortą atvykstantys poilsiautojai, A.Reipas pritarė Savivaldybės siekiui didesnes vietinės rinkliavos sumas nukreipti būtent tiems pastatams ar būstams, kuriuose teikiamos apgyvendinimo, maitinimo, sanatorinės paslaugos.

Verslo, paslaugų ir kitoms įmonėms rinkliava padidinta
Tarybos nariai posėdyje priėmė nepopuliarų, bet reikalingą sprendimą – nuo kovo mėnesio padidinti metinės pastoviosios rinkliavos dedamąją dalį (eurais už m2) kitų nekilnojamojo turto objektų rūšims (viešbučių, administracinių, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, gamybos ir pramonės, gydymo, poilsio, specialios paskirties, mokslo, kultūros ir sporto objektams).
Klausimą pristatęs Savivaldybės vyriausiasis viešosios tvarkos specialistas Irmantas Adamonis pabrėžė, jog gyventojams, gyvenantiems daugiabučiuose bei individualiuose namuose miesto ir kaimo teritorijose, metinės pastoviosios dalies rinkliavos mokestis nėra nedidinamas.
Jo teigimu, mokesčio didinimą kitoms nekilnojamojo turto objekto rūšims lemia itin išaugusio mišrių komunalinių atliekų kiekio surinkimas iš negyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektų. Esama pastoviosios metinės rinkliavos mokesčio dalis nepadengia būtinųjų komunalinių atliekų tvarkymo sąnaudų. Birštono savivaldybėje per metus vidutiniškai surenkama apie 1200 tonų komunalinių atliekų.

Supažindino su atliekų tvarkymo problematika
Diskusijos vietinės rinkliavos klausimais Birštono savivaldybės tarybos narius paskatino labiau įsigilinti į tai, kaip veikia atliekų surinkimo ir tvarkymo sistema regione, į kurią jau investuota apie 40 mln. eurų, pasidomėti ARATC vykdomais projektais, skirtais sumažinti sąvartyne šalinamų atliekų kiekį, atliekų tvarkymo kainomis, rūšiavimo galimybėmis ir pan. ARATC direktorius pakvietė politikus apsilankyti centre ir savo akimis viską pamatyti.
Algirdo Reipo teigimu, pastaruoju metu aplinkosauginė problematika darosi vis aktualesnė, todėl tinkamai sutvarkyti komunalines atliekas tampa iššūkiu. Iš 85 tūkst. tonų atliekų, kurios susidaro Alytaus regione, planuojama į sąvartyną pašalinti tik penkias tonas, o didžioji dalis turėtų būti perdirbta ar panaudota energijos gamybai.
Lietuvoje generuojami du srautai atliekų – apmokestinti gaminiai ir pakuotės, už kurių atskyrimą ir išrūšiavimą sumoka gamintojai bei importuotojai, ir komunalinės atliekos, už kurias moka Savivaldybė iš vietinės rinkliavos. Tai – ir žaliosios, ir maisto atliekos, tekstilė, baldai, statybinės atliekos, sauskelnės, sveikatos priežiūros atliekos ir kt.
Jo teigimu, Birštone, sudėjus žaliąsias ir komunalines atliekas, vienam gyventojui per metus tenka 800 kg atliekų. Vienas namų ūkis už atliekų surinkimą ir tvarkymą vidutiškai moka po 40 Eur per metus, tai – pati mažiausia kaina Lietuvoje.
Pasak A.Reipo, regione skirtingos atliekos apmokestintos skirtinga kaina. Pavyzdžiui, Savivaldybė už toną išrūšiuotų žaliųjų atliekų centrui moka 35 Eur, už maisto atliekų – 71 Eur. O maisto atliekos, likusios bendrame atliekų sraute, apmokestinamos dvigubai brangiau – 134 Eur/t.
„Vadinasi, savivaldybės gyventojams labiau apsimoka atliekas išrūšiuoti, – sakė Algirdas Reipas. – Tačiau tik 20 proc. namų ūkių atsakingai rūšiuoja maisto atliekas, taip sumažindami ir Savivaldybės mokamą mokestį,“ – kalbėjo ARATC direktorius. Anot jo, papildomų kaštų bendruomenei sukuria ir įmonės (juridiniai asmenys), kurios atliekų nerūšiuoja, jas meta į vieną konteinerį.
„Reikia asmeninės kiekvieno atsakomybės, kaimynai turi vienas kitą drausminti. Niekas kitas nepadarys tvarkos, tik jūs patys,“ – pabrėžė posėdyje dalyvavęs ARATC atstovas.
Per šiuos metus centras tikisi įgyvendinti 2 mln. eurų vertės projektą, kurio metu bus įrengti maisto apdorojimo įrenginiai, skirti priemaišų atskyrimui. Susmulkintos atliekos bus paverčiamos kompostu. Žaliosios atliekos, jeigu jos neužterštos pelenais, sunkiaisiais metalais ir kt., taip pat kompostuojamos. Išrūšiuotos antrinės atliekos (paralonas, mediena, plastikas ir kt.) tampa žaliava, kurią centras parduoda įvairių produktų gamintojams. Šiuo metu centras siekia gauti leidimą tvarkyti elektronikos atliekas – ardyti ir parduoti atskiras detales. A.Reipo teigimu, didžiausias iššūkis atliekų tvarkytojams yra panaudotų padangų, plastikinių automobilių dalių tvarkymas, nes nėra numatyta finansavimo šaltinių, nesutariama dėl atsakomybės, kas už tai turėtų sumokėti.
Jis pridūrė, kad kasmet po rūšiavimo netinkamų perdirbti atliekų (apie 15 tūkst. tonų) centras išveža sudeginti, už vieną toną mokama po 50 Eur. Visam kiekiui (sukaupta per 25 tūkst. tonų) sudeginti trūksta lėšų. Todėl likučiai šalinami sąvartyne, tai sukelia nemalonius kvapus, apkrauna sąvartyną.

Aptarė kurorto aktualijas
Birštone atliekų surinkimo sistema pakankamai išvystyta. Pasak Atliekų tvarkymo centro vadovo, Birštone dar liko neįrengtos šešios aikštelės. Jis patikino, kad požeminiai konteineriai hermetiški ir sandarūs, todėl nėra tikimybės užteršti požeminius vandenis. Su politikais kalbėta apie tai, kad mieste turėtų atsirasti keli konteineriai surinkti tekstilei. A.Reipas pristatė Alytaus pavyzdį, kur miesto teritorijoje buvo įrengtos naujos kompostavimo aikštelės, nes buvusiomis užmiestyje, nuošaliose vietose, gyventojai nesinaudojo. Atsakydamas į vieno Tarybos nario klausimą dėl mieste nesurenkamų augintinių – šunų, kačių – ekskrementų, kurie susimaišo su mišriomis atliekomis, A.Reipas sakė, kad centras turi galimybę šalinti šios rūšies atliekas, tačiau jas reikėtų centralizuotai surinkti ir atvežti į centrą, o tai Savivaldybei brangiai atsieitų.
Savo pristatymą ARATC vadovas baigė mintimi, jog tinkamas atliekų tvarkymas Birštono bendruomenei yra didelis privalumas, jis suteikia kasdienį tvarkos ir švaros pojūtį ir prisideda prie turizmo klestėjimo, nes poilsiautojai nori ilsėtis kultūringoje aplinkoje, jie vertina aplinkosaugai skiriamą dėmesį.
Dalė Lazauskienė

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite