Labai viliuosi, kad nesergame, na, iki šiol viskas buvo gerai. Ir tiems, kam paskambinu dėl draugystės, dėl darbo, iš smalsumo, taip pat viskas gerai. Dabar pavydime kaime, atokiai nuo kitų gyvenantiems, jie mėgaujasi pastorėjusio laiko skoniu purendami daržui dirvą, genėdami vaismedžių šakas. Paskui tas šakas degins, kurstys laužą ir kelias valandas slampinės lauke. Tikrai keista, kad šiandien pavydžiu darbo, nors save priskiriu tinginčiųjų kolektyvui. Per karantiną į paviršių išlys keistų dalykų, žmonių charakterio savybių, patikrinsime valdžios tvirtumą, o taip pat jų gebėjimą meluoti, pasakoti apie įsivaizduojamai gerus dalykus, kurių iš tikro nėra. Dabar gera proga pamatyti tikruosius bjaurių žmonių veidus, nors jie ir po respiratoriais. Uždengtas vienos valdančiosios pusės Seimo narės veidas neužčiaupė burnos, ir ji prasižiojo. Pasityčiojo iš gydymo įstaigų valytojų, abejodama, nejau ir joms reikia priedų prie algos? Pavyzdžiui, man šiandien nereikia nė vieno Seimo nario. Man reikia valytojos Onutės, kuri nušluoja gatvę, pakeldama kiekvieną nuorūką, man reikia pardavėjų, vaistininkų, fabrikų, gaminančių makaronus darbininkų, kepėjų. Man reikia bulves, kopūstus auginančių. Apie gydytojus, kurie šiandien gyvena didžiausioje baimėje, jau ir nekalbu – jų labai reikia sveikų.

Pagaliau TV ekrane pasirodė vadas R. Karbauskis, jis pasakė, kad puikiai tvarkomasi su pandemija, todėl opozicija pavydi, nes pakils valdančiųjų reitingai…