REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Aktualijos2018 m. Birželio 16 d. 09:47

Labai daug ir saikingai išgėrinėjantys tai daro dėl skirtingų priežasčių: įvardytos rizikos

Lietuva

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt


41823

Piktnaudžiaujantys alkoholiu, reguliariai išgėrinėjantys ir alkoholio ragaujantys tik progomis įvardijo, kodėl vartoja alkoholio. Vilniaus universiteto mokslininkai išskiria asmenų grupes, kurioms reikėtų ypač suklusti.

Alkoholio vartojimo Lietuvoje tyrimą atlikę Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai aiškinosi ne tik kaip keičiasi alkoholio vartojimo įpročiai, bet ir kodėl žmonės geria, kokios visuomenės grupės priskiriamos neatsakingai vartojantiems.

Apibendrinus tyrimo rezultatus akivaizdu, kad didžiausia dalis (daugiau nei trečdalis) girtaujančių bei reguliariai vartojančių alkoholį tiriamųjų neturi mėgstamo laisvalaikio užsiėmimo.

Bendra tendencija - kuo daugiau žmogus linkęs vartoti alkoholį, tuo mažiau sportuoja, nors šis užsiėmimas nėra populiarus Lietuvoje. Sportuojančiųjų palyginti nedaug ir tarp vartojančių progomis, ir tarp reguliarių alkoholio vartotojų, kurie geria dažnai ir ne po daug, ir tarp girtaujančių, kurie alkoholio vartoja kasdien ar kelis kartus per savaitę dideliais kiekiais.

Kaip pastebi tyrimo bendraautorė dr. Aušrytė Rastenienė, į pastarųjų grupę pateko 4,2 proc. per paskutinius 12 mėnesiu gėrusiųjų respondentų: daugiausia vyrai (87 proc.), beveik pusė (49 proc.) penkiasdešimties metų ir vyresni, 41 proc. aktyvaus darbingo amžiaus nuo 30 iki 49 metų. Jaunimo dalis sąlyginai nedidelė, siekia 10 proc.

Kaimo gyventojai sudarė 44 proc. visų nesaikingai geriančių respondentų, iš 56 proc. miestuose gyvenančių 31 proc. girtaujančiųjų - didžiųjų miestų gyventojai.

Dauguma girtaujančių respondentų (78 proc.) turi vidurinį išsilavinimą arba jo nebaigę, daugiau kaip pusė jų nedirba: 35 proc. yra bedarbiai, 17 proc. pensininkai. Užimtieji sudaro 42 proc. nesaikingiausiai vartojančių alkoholio. Paprastai jie dirba darbininkiškus ar ūkio darbus.

Vis dėlto tyrėjai atkreipia dėmesį, kad pagal vartojimo priežastį keli dalykai sieja ir nesaikingai, ir saikingai vartojančius alkoholio. Mėgavimasis skoniu - visas alkoholio vartotojų grupes vienijanti išgėrinėjimo priežastis. Kita visiems daugmaž vienodai svarbi priežastis - šventimo su alkoholiu kultūra.

Turimo bendraautorė dr. A. Rastenienė atkreipė dėmesį, kad alkoholio vartojimo dažnumui įtakos turi ne tik gyvenamoji vieta, socialinė padėtis, šeiminė situacija.

Net 34 proc. dažnai ir daug vartojančių alkoholio sudaro išsiskyrusieji arba našliai, nevedusiųjų girtaujančių grupėje yra 17 proc.

Spirituotas vynas, stiprus alus ir nelegalūs gėrimai - iškirtinai girtaujančių asmenų gėrimai.

Silpną alų ir degtinę vartoja dauguma vartojančių alkoholį grupių. Natūralų vyną, sidrą, viskį, brendį ir kitus brangesnius spiritinius gėrimus dažniausiai renkasi progomis alkoholį vartojantys asmenys.

Kaip apibendrino dr. A. Rastenienė, alkoholizmą skatina dvasinių, psichologinių, socialinių problemų visuma. Mažiau alkoholio vartoja sportuojantys, turintys hobį, aktyviai leidžiantys laisvalaikį žmonės, kurie turi draugų, šeimą.

Tyrimą „Alkoholio vartojimas Lietuvoje“ Lietuvos verslo konfederacijos užsakymu 2017 metų lapkričio - 2018 metų gegužės mėnesiais atliko VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto mokslininkai. Asmeninio interviu respondento namuose būdu apklausta 1120 žmonių, tarp jų ir iš socialinės rizikos šeimų.

Taip pat tyrėjai naudojosi Valstybinės mokesčių inspekcijos, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir UAB „Inovatyvių procesų sprendimai“ duomenimis.

Tyrimas atliktas, siekiant identifikuoti konkrečias alkoholizmo problemas Lietuvoje ir palyginti, kaip keičiasi vartojimo įpročiai.
ELTA



REDAKCIJA REKOMENDUOJA