Angle down Atgal

Kvikliškių kraštiečių šventė

Koplytėlėje išklausę Šv. Mišių, aukojamų monsinjoro Jupzapo Čeberioko, palinkėję vieni kitiems ramybės, kvikliškiai pasklido po saulės iki baltumo įkaitintą gatvę, kurios nė kiek nevėsino nei Kernedėto ežero bangos, nei įmetėjusių maumedžių ir obelų šakų pavėsis.

Visai netoli, trišalėje sankryžoje kurią žymi nulinis kilometrus matuojantis stulpelis, prie kurio prasidėjo daugelio vietinių žmonių gyvenimo kelias ir prie kurio kaimas švenčia kraštiečių šventę, susilėkė ne vien kvikliškiai,- laikiname palapinių miestelyje būriavosi aplinkinių kaimų gyventojai, dirbę čia, mokęsi mokykloje, atsiveždami artimus ar tolimesnius savo draugus ir gimines.

Gatvė pasikeitė: atviri langai šypsojosi baltais užuolaidėlių nuometais, nesimatė nė vieno kasdieniniais rūpesčiais užgožto veido, kiekvieną apgaubė nuojauta, kad yra artimi, vieningi ir reikalingi vieni kitiems.

Seniūnaitis Valdemaras Paškonis, Utenos kaimiškos seniūnijos seniūnas Saulius Gaižauskas, savivaldybės mero pavaduotojas Gintautas Petravičius, monsinjoras Juozapas Čeberiokas, 25 klebonystės metus švenčiantis klebonas Jurgis Kazlauskas sveikino šventės dalyvius ir vieni kitus, keisdamiesi tikrai vertingomis dovanomis, iškart virstančiomis šventinio stalo vaišėmis, o seniūnaitis V. Paškonis ant sienos pasikabino Utenos rajono savivaldybės administracijos Utenos seniūnijos ženklą „Už nuoširdų darbą“.

Dar gerokai prieš šventę kaimo darbštuolės rinktiniais skanėstais nukrovė stalus, netolies kunkuliavo kelių kibirų talpos žuvienės puodas, šalimais vaišino iš giluminių gręžinių išgautu tyru tėviškės vandeniu, paskanintu salyklo ir apynių kartumu.

Pati gražiausia dinamiškos šventės akimirka buvo, kai jaunatviškai atrodančias kvikliškę Bronislavą Šeikienę, Linkeliškių kaimo gyventoją Eleną Bagdonaitę ir Eleną Sirgiedienę iš Raguškių apjuosė 80-metį simbolizuojančiomis austinėmis juostomis, kai šventės dalyviai ir liaudiškos muzikos ansamblis „Gaja“, vadovaujamas Streikaus, užtraukė „ilgiausių metų, illllgggiausiųųųų, kai sveikinimą ne iš parduotuvinio standartinio atviruko perskaitė, o širdyje išnešiotomis eilėmis deklamavo LInkeliškių kaime vasarojanti Danutė Žulienė, kai, atrodo, iš niekur tarp šventėjų įsimaišė varlinėjanti gandras (gal sekančiais metais šventėje bus keli vežimėliai su žvaliais kūdikiais), kai šventė keletui minučių tapo klasės susitikimu, o vienintelis klasės mokinys bendrasuolėms teikė rožes, kai gerokai pagyvenę kraštiečiai išsiaiškino esą ne tokiais jau tolimais giminėmis, kai ratu pradėjo skrieti šokėjų poros, o žmonių su negalia kapela „Ukvačiai“, vadovaujamo Gedimino Kaušylos, nepaleido šokėjų nė trumpiausio atilsio, kai užrištomis akimis reikėjo atspėti gėlę arba medį, kai dar neoficialiuose pokalbiuose pradėjo ryškėti būsimos bendruomenės kontūrai.

Tai buvo šeštoji Kvyklių kaimo kraštiečių šventė.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite