Angle down Atgal

Kur rasti pelytę rožinėmis ausimis?

Elžbieta Vileikienė į nėrimą vąšeliu įsitraukė visai neseniai, prieš dvejus metus. „Gimė dukrelė Vestina, ji miega, aš jos miegą saugau su siūlo kamuoliuku ir vąšeliu rankose.

Pirmasis gaminys net neprisimenu kas buvo, kas kartą jie vis įmantresni. Esu pagaminusi ir lėlių, ir meškiukų, pelyčių ir vienaragių. Minkšti, spalvingi žaislai yra labai mėgiami vaikų.

Tad dovanoju draugėms, pažįstamiems. Mėgstu dainuoti ir lankau chorą „Do diez“, tai prieš naujuosius gaminau peliukus vienos choristės bendradarbių vaikučiams. Vyras Mindaugas skatina mano šią veiklą, mato, kad aš atsipalaiduoju kurdama žaislus“, - pasakoja Elžbieta Vileikienė. Moterį sutikome Kalėdinėje Žaslių mugėje, ji čia dalyvauja pirmą kartą.

Į mugę Elžbietą atlydėjo ir vyras, jam norėjosi pasižmonėti. Elžbieta sako, kad jaunystėje jokių rankdarbių negaminusi, o iš artimos aplinkos tik mama kartais mezga kokį rūbą. Tiesa, rūbelius ir Elžbietai teko nerti – savo mažąją Vestiną krikštynų proga padabino nuo galvos iki kojų.

Elžbieta neslepia, kad modelius ir mintį, kaip pagaminti žaisliuką, ji skolinasi iš interneto platybių, tad jos rankdarbiai nėra jos autoriniai darbai. Siūlus ji perka specializuotoje parduotuvėje, kartais įsigyja naudotą megztą daiktą dėvėtų drabužių parduotuvėje, išardo ir gamina ką nors mielo.

„Darau gaminius neskubėdama, su pasimėgavimu, tad jie būna tokie, kad kitiems kelia nuotaiką“, - sako Elžbieta. Tiesa, šiam savo pomėgiui Elžbieta skiria jau mažiau laiko, nes Vestina išėjo į darželį, o jos mama grįžo į darbą globos namuose.

Virginija Šimkūnienė

Autorės nuotr.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite