Angle down Atgal

Kuodžių kaime kvepia braškėmis

Priekulės seniūnijoje, Kuodžių kaime, uogyną užsiveisusi jauna ūkininkė Justina Skaisgirienė šeštą vasarą skina braškes. Pradėjusi nuo pusės hektaro dabar augina trigubai daugiau. Tačiau šiemet iššūkių nebijanti moteris šiek tiek sutrikusi: nebegavo leidimo prekiauti Dituvoje.

Įkvėpė dukrelė

„Kai prieš 6 metus per Jonines sodinome braškes – šaldytus frigo daigus – žilaplaukiai kaimo senbuviai pirštą prie smilkinio sukiojo stebėdami mūsų darbą“, – prisiminė Justina, stovėdama prie braškėmis kvepiančio lauko. Ji, miestietė, kartu su vyru Jonu, irgi miestiečiu, norėjo gyventi ūkiškai, todėl jos tėvelis Kuodžių kaime nupirko nemažą žemės sklypą. Mintis užveisti braškyną kilo spontaniškai, gimus dukrytei. „Norėjau, kad ji valgytų sveikas, kokybiškas uogas, ir kitiems norėjau jų pasiūlyti“, – atskleidė verslo pradžią jo iniciatorė. Dabar šeima augina dvi dukreles.

Braškyne tarpsta 24 veislių braškės. Pagal nokimo laiką jų turėtų būti ir rugpjūčio mėnesį. Paskutinės pasodintos gegužės pradžioje.

Justinos tikslas – ne tik pateikti pirkėjui kokybiškas uogas, bet ir parodyti braškių skonių įvairovę. Jos skiriasi ir savo dydžiu, pavyzdžiui, uoga ‘Kristina‘ svėrė 80 gramų, o ‘Vibrant‘ – net 140 g. Pirkti į namus atvykęs pirkėjas visada gali rinktis iš 4–5 veislių.

J. Skaisgirienė kalbėjo pasirinkusi braškių auginimo technologiją, kad jos būtų sveikos. „Pažįstami bitininkai atvežė kelias bičių šeimas, kurios braškyne iš žiedų renka nektarą. Taigi nieko kenksmingo nenaudojame, – patikino Justina ir pridūrė: – Iš braškių žiedų surinktas medus švelnaus, išskirtinio skonio.“

Negavo leidimo

Skaisgiriai braškes augina lysvėse. Pirmąsias uogas nuskynė gegužės pabaigoje, o birželį pradėjo prekiauti. Iš namų, nes šiemet Justina nebegavo leidimo savo gėrybes pardavinėti įprastoje vietoje Dituvos kaime, prie parduotuvėlės. Šiuos uogų augintojus ir pardavėjus pirkėjai pažinojo ir pasitikėjo. Į prekyvietę jie pristatydavo anksti rytą nuskintas braškes. Per dieną pavykdavo parduoti ir iki 200 kg. Pirkėjams buvo patogu – grįždami po darbo jų nusipirkdavo.

Dabar J. Skaisgirienė suka galvą, kaip sėkmingiau realizuoti derlių. Vežti į turgų ir tokiame karštyje laikyti braškes? Nuolatiniai pirkėjai užsisako ir atvyksta į namus. Kiti irgi randa kelią į braškyną Kuodžių kaime. Antai ponia Diana, neberadusi braškių pardavėjų įprastoje vietoje Dituvoje, atriedėjo į jų sodybą. Labai nustebo, kad jie nebegali prekiauti ten. „Aš perku braškes tik iš šių augintojų – iš kitų nenoriu“, – tvirtino ji „Bangos“ korespondentei.

Justina pastebėjo, jog kartais žmonės užsisako braškių dovanai. „Turime nuolatinių pirkėjų iš Latvijos, Kaliningrado, iš mūsų uogas perka ir atvykę vokiečiai“, – džiaugėsi pašnekovė. Beje, šios savaitės viduryje kilogramas braškių kainavo 4,5 euro – dvigubai pigiau nei pirmosios.

Gelbsti optimizmas

Braškių auginimas nėra lengvas verslas. Ir ne visada pelningas. Bet Justina tvirtino, kad jai įdomu: kasmet vis nauji iššūkiai. Štai šį pavasarį šalnos nuvirino žiedus, neseniai kruša, stamboki ledokšniai nutalžė uogas. O dar valdininkai atėmė leidimą braškių prekybai. Ankstesniais metais netikėta liūtis gražiausias uogas suplakė su žemėmis – toną reikėjo išmesti į sąvartyną. Ir visada puola kenkėjai, ligos, vagiliauja paukščiai. Blogų kėslų turintiems žmonėms geriau nesiartinti prie braškių lauko, nes viską, kas jame vyksta, fiksuoja vaizdo kameros.

„Šeimą išlaiko vyras, o braškynas – mano idėjų įgyvendinimas. Tai jau tapo gyvenimo būdu“, – nuotaikingai ištarė Justina. Optimizmo ji nestokoja: ištikus nesėkmei, galvoja, jog ateityje bus geriau.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite