Angle down Atgal

Kuo skiriasi bloga nuotaika nuo depresijos, kurią reikia gydyti

Mes negalime visada jaustis vienodai gerai. Kartais būna gera nuotaika, kartais – prastesnė. Tai gali būti susiję su kokias nors nemaloniais įvykiais ar psichologiniu diskomfortu. Nepaisant to, paprastai vidutiniškai mes išlaikome dvasinę pusiausvyrą ir sugebame normaliai gyventi ir dirbti.

Kaip atpažinti: bloga nuotaika ar depresija?

Jeigu kyla toks jausmas, kad niekas nedžiugina, tik „kaukti norisi“, pavyzdžiui, dėl pervargimo darbe, artimo žmogaus netekties, darbo praradimo, tai dar nereiškia, kad reikia skubėti pas psichiatrą. Poilsis, geras miegas, pokalbiai su draugais, malonus užsiėmimas, teigiamos emocijos padeda atsigauti.

Suprastėjusi nuotaika, kuri trunka kelias dienas, dar nereiškia, kad prasidėjo depresija. Daugeliu atvejų, kai žmogus sako, jog jį apėmė depresija, tai būna nuovargis ir užsitęsusi niūri nuotaika. Dėl tokių lengvai „nustatomų“ diagnozių aplinkiniai nereaguoja, kai žmogus iš tikrųjų rimtai suserga.

Depresija gali būti pakankamai rimta ir sunki liga, reikalaujanti ilgo gydymo. Ir negalima į ją žiūrėti kaip į kasdienę problemą. Jeigu bloga nuotaika nepraeina po poilsio, apsipirkinėjimo, žvejybos, susitikimų su draugais ir tęsiasi ilgiau kaip dvi savaites, reikia pasikonsultuoti su gydytoju dėl galimos terapijos.

Apie depresiją kalbama tada, kai prislėgta nuotaika užsitęsia ilgiau kaip 2 savaites, o sunkesniais atvejais dar prisideda motorikos ir mąstymo tempo sulėtėjimas. Šie trys simptomai sudaro vadinamąją depresinę triadą.

Ligonis praranda sugebėjimą patirti bet kokį džiaugsmą ar malonumą. Kenčia jo socialinė aplinka. Jis užsisklendžia savyje, vengia bet kokių socialinių kontaktų, nebegali dirbti, bendrauti su vaikais ir artimaisiais. Sumažėja jo judrumas ir aktyvumas, neretai pacientas per dienas paprasčiausiai guli lovoje, tik retkarčiais atsikeldamas. Vidutinio stiprumo depresijos atvejais pacientas gali vaikščioti į darbą ir prisiversdamas vykdyti savo oficialias pareigas.

Reikia pabrėžti, kad nuo depresijos nukenčia žmogaus kognityvinės funkcijos, sugebėjimas susikoncentruoti, priimti naują informaciją, todėl atlikti įprastą darbą pasidaro sunku. Kai depresija išgydoma, kognityvinės funkcijos atsikuria.

Depresiniams epizodams gali būti būdingos niūrios mintys (kartais mintys apie savižudybę), nepaaiškinamas nerimas ir nusiminimas, dažniausiai pirmoje dienos pusėje, pabudus anksčiau nei įprasta. Neretai pasitaiko skausmo pojūčių kūne tai vienoje, tai kitoje vietoje, nebūdingų jokiai konkrečiai ligai.

Svarbu suprasti, kad depresinė būsena dažniausiai nepraeina savaime, todėl, pastebėjus minėtus simptomus, reikia kreiptis į specialistą, kuris padėtų atgauti gyvenimo džiaugsmą.

Kuo vyresnis tampa žmogus, tuo labiau didėja rizika susirgti depresija. Ją paskatinti gali hormoniniai pokyčiai, kraujagyslių ligos, išėjimas į pensiją, pasitraukimas nuo aktyvaus gyvenimo, socialinių kontaktų praradimas.

Deja, depresija gali susirgti ir labai jauni žmonės. Stresinės situacijos prasideda labai anksti: pirmas kūdikio kontaktas su žmonėmis už savo šeimos ribų, ėjimas į mokyklą, stojimas į universitetą, įsipareigojimų daugėjimas, atsakomybės didėjimas. Stresinių situacijų sąrašas ilgėja ir atitinkamai didėja depresijos rizika. Ar žmogus susirgs ja, priklauso nuo jo asmeninių ypatumų ir nuo paveldimumo.

Danų mokslininkai eksperimentais nustatė, kad buvimas šalia jaunų, sveikų ir stiprių žmonių pagerina ligonių būklę. Į senelių namus buvo pakviesti nemokamai gyventi jauni žmonės, tai labai teigiamai paveikė senukų sveikatą.

Labai svarbu taip susitvarkyti savo gyvenimą, kad depresija niekuomet jūsų neaplankytų. Pirmiausia reikia pasirūpinti sveiku miegu. Jis turi trukti mažiausiai 7 valandas. Negalima užmigti tą pačią dieną, kurią ruošiatės keltis.

Visavertis sveikas maistas – taip pat svarbi profilaktikos sąlyga. Nereikia jokių specialių dietų. Tik reikia liautis valgyti paskubomis, vartoti greitąjį maistą ir patartina praleisti per daug vėlyvą vakarienę.

Ir dar vienas svarbus dalykas – reguliarus fizinis aktyvumas. Tai gali būti rytinė mankšta, vakariniai pasivaikščiojimai ar bet koks kitas malonus, ne per sunkus fizinis užsiėmimas.

Mokykitės pozityviai mąstyti, mėgautis gyvenimu ir daryti tai, kas jums teikia malonumą. Taip smarkiai sumažinsite riziką susirgti depresija.

Šaltinis: econet.ru.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite