„Palyginus su kitų panašaus dydžio miestų kultūriniu gyvenimu, mes tikrai turime kuo didžiuotis, nes kultūrinis Alytaus gyvenimas labai įvairiaspalvis, apima visas įmanomas kultūros sritis. Juk ne kiekvienas miestas gali džiaugtis savo miesto teatru, kino teatru, viena geriausių kultūros centrų salių, atnaujintomis Kraštotyros muziejaus parodų ir ekspozicijų salėmis, viešąja biblioteka su atvira jaunimo erdve", – teigia Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Vilma Liaukuvienė. Ji džiaugiasi, kad alytiškių skonį ir kultūros vertybes ugdo muzikos, dailės ir Kauno taikomosios dailės mokyklos Alytaus filialas, neformalusis ugdymas Jaunimo centre. „Mus puošia ne tik dainų ir šokių, miestelėnų kultūros, etnografiniai kolektyvai, cirko, baleto studijos, bet jaunimo simfoninis ir karinis orkestrai, šiuolaikinių ir pramoginių šokių ir kiti kolektyvai. Esam stiprūs daugelyje kultūros sričių, todėl didžiuojamės, kad 2022 metais pelnytai tapsime Lietuvos kultūros sostine", – priduria V. Liaukuvienė.

Prie daugelio mieste vykstančių renginių organizavimo tenka prisidėti ir Alytaus miesto savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus specialistams. Ilgą laiką šiame skyriuje dirbo 3 darbuotojai, vienas jų vykdė valstybės deleguotą jaunimo teisių apsaugos funkciją. Dabar šis specialistas yra tiesiogiai pavaldus direktoriui, o Kultūros skyrius pasipildė dar viena pareigybe, kurios paskirtis – etninės kultūros puoselėjimas. Į šią pareigybę valstybės tarnybos kaitos būdu perėjo dirbti Vaida Anušauskienė. Po neseniai įvykusio kultūros paveldo specialisto pareigybės konkurso Kultūros skyriuje šiuo metu dirba 4 valstybės tarnautojai. Į kultūros sritį sugrįžo Nerijus Abromaitis, laikinai dirbęs pakaitiniu Turto valdymo ir verslo skyriaus vyriausiuoju specialistu.

Pasak N. Abromaičio, kultūrinis miesto gyvenimas neatsiejamas nuo kultūros paveldo pažinimo, apskaitos saugojimo, tvarkybos, atgaivinimo ir jo sklaidos. Pastaraisiais metais įgyvendinti dideli su paveldosauga susiję projektai – sutvirtinti Alytaus piliakalnio šlaitai, rekonstruota Piliakalnio gatvė, Alytaus piliakalnio teritorija pritaikyta rekreacijai, įgyvendintas Alytaus senojo miesto vietos dalies (Pirmojo Alytaus aikštės) žvalgomųjų archeologinių tyrimų projektas, tvarkoma Alytaus sinagoga.

Bendrosios kultūros ugdymo priežiūra kultūros įstaigose rūpinasi Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Daina Čečkauskienė. Ji taip pat atsakinga už leidimų organizuoti renginius išdavimą ir stipendijų skyrimo jauniesiems menininkams atrankos konkurso organizavimą, koordinavimą ir stebėseną.

Paklausta, kaip vertina kultūrinį Alytaus miesto gyvenimą, D. Čečkauskienė teigė, kad Alytaus miesto kultūrinė panorama gana plati ir įvairialypė: „Kasmet Alytuje įvyksta apie 450–500 kultūrinių renginių kultūros įstaigose, iki 100 viešų renginių atvirose miesto erdvėse, vykdomi įvairūs kultūros kūrybiniai projektai. Tačiau vis dar pasigirsta nuomonių, kad Alytuje nėra ką veikti, kultūrinė bendruomenė sensta..." Vis tik, anot D. Čečkauskienės, šiuo metu Alytaus miesto kultūrinis gyvenimas įgavo naują tikslą – 2022 metais Alytus taps Lietuvos kultūros sostine. „Projektą kūrė didelė grupė Alytaus kultūros darbuotojų, menininkų, sieksime, kad į jo įgyvendinimą įsitrauktų kuo daugiau miestelėnų, nes tik kuriant kartu galima formuoti atviro pokyčiams, unikalaus ir svetingo miesto įvaizdį", – priduria Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė D. Čečkauskienė.

Aktyviu kultūros gyvenimu džiaugiasi ir Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Anušauskienė. „Alytuje nuolat siekiama sudaryti kuo palankesnes sąlygas kultūros kūrėjų kūrybai, o visoms socialinėms grupėms – aktyviai ne tik vartoti sukurtą kultūros produktą, bet ir dalyvauti kultūriniame miesto gyvenime, kuriant savo ir miesto kultūrinį identitetą",– teigia už etninės kultūros puoselėjimą kultūros įstaigose ir organizacijose atsakinga V. Anušauskienė.

Puikia specialistų komanda džiaugiasi 5 metus Kultūros skyriui vadovaujanti vedėja V. Liaukuvienė. „Skyriaus darbuotojai yra savo srities specialistai, atsakingai sprendžiantys visas iškylančias problemas, pozityvūs ir atsparūs stresui, pasižymintys komunikabilumu, gebėjimu bendrauti ir bendradarbiauti, dirbti tiek savarankiškai, tiek komandoje, iniciatyvūs, aktyvūs ir patikimi," – teigia ji.

Šiuo metu Kultūros skyrius gyvena ne tik pasirengimu laukiant 2022 metų, kai Alytus bus tituluotas Kultūros sostine, bet ir artimesniais renginiais: nuo kovo 22 d. prasidėsiančiu ir iki balandžio 4 d. truksiančiu Kino pavasario festivaliu, artėjančia Tarptautine teatro diena, kovo 29 d. minėsima Lietuvos įstojimo į NATO 15 metų sukaktimi. Ir nekantriai laukia balandžio 15 d., Kultūros dienos, kuri, anot Kultūros skyriaus vedėjos V. Liaukuvienės, šiemet bus išskirtinė, nes šiai dienai skirtas kultūrinis vyksmas bus organizuojamas prie miesto kultūros ištakų, buvusio kultūros židinio ir ilgamečių kultūros namų – dabar A. Juozapavičiaus šaulių namų. Čia alytiškiai galės klausytis hipiškos poezijos prie „peleninės", skaityti „lektūrą" iš palėpės, prisiminti „kultūrnamio" veidus ir vardus, žiūrėti E(a)lito kiną, paragauti sriubos su SMETONA, nusifotografuoti retro asmenukę, grožėtis salve KULTŪRAI ir kita.

Kultūros skyriaus vedėja džiaugiasi, kad gausi, jau tradiciniais tapusių kultūros renginių programa kasmet pasipildo vis naujais renginiais – ne išimtis ir šie metai. Šiemet Alytuje vyks du kino festivaliai, jau minėtas tarptautinis festivalis „Kino pavasaris" ir Izraelio kino festivalis gegužės mėnesį. Be kitų tradiciniais tapusių festivalių šiemet alytiškių laukia naujiena – bliuzo ir roko festivalis. Kaip ir kasmet, taip ir šiemet, didelis dėmesys Alytaus miesto kultūros renginių programoje bus skiriamas su Lietuvos valstybingumo kūrimu, įtvirtinimu ir raida susijusioms dienoms atminti. „Alytiškiai bus pakviesti į Lietuvos nepriklausomybės kovų dalyvių atminimui skirtus renginius, minėsime Pilietinio pasipriešinimo dieną, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo, Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės, Europos paveldo ir Europos žydų paveldo ir kitas svarbias dienas", – pasakoja Kultūros skyriaus vedėja V. Liaukuvienė. Žinoma, tradiciškai birželio 14–16 d. Alytuje šurmuliuos alytiškių pamėgta Alytaus miesto gimtadienio šventė, o vos prasidėjus žiemai miestelėnai bus pakviesti į Eglutės įžiebimo šventę.

Išaugusį ir vis tebeaugantį kultūros renginių skaičių Alytuje lemia didėjantis kultūros srities finansavimas. Nors jis, pasak Kultūros skyriaus vedėjos V. Liaukuvienės, didžiąja dalimi susiję su kultūros darbuotojų darbo užmokesčio didėjimu, tačiau ir kultūros veiklai skiriama pakankamai lėšų. Palyginkime – 2018 m. iš viso Kultūros programai metų pradžiai iš savivaldybės biudžeto lėšų skirta 1972,9 tūkst. eurų, 2019 m. – 2133,7 tūkst. eurų. Kultūrinei veiklai atitinkamai 2018 m. – 442,1 tūkst. eurų, 2019 m. – 420,0 tūkst. eurų. 2018 m. daugiau lėšų skirta Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio minėjimo renginiams, kurie, tikėtina, alytiškiams paliko neišdildomus įspūdžius.