Kultūros ministras Kaune dalyvavo naujos Maironiui skirtos ekspozicijos atidaryme

Kaunas
Zenono Baltrušio nuotr.
Budintis Budėtojas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas dalyvavo poeto, kunigo Jono Mačiulio-Maironio gyvenimui ir kūrybai skirtos naujos ekspozicijos atidaryme Maironio lietuvių literatūros muziejuje Kaune.

„Labai noriu pasveikinti muziejų ne tik su šios naujos šiuolaikiškos Maironio erdvės atidarymu, bet ir su naujo etapo pradžia. Ši Maironio salė žymi muziejaus žingsnį į naują etapą bendrai atnaujinant lietuvių literatūros ekspoziciją, pripildant naujų prasmių visą naujai rekonstruotą muziejų. Norisi linkėti, kad mūsų bendros pastangos, muziejų ir literatūros tyrėjų veikla vestų į tai, kad poezijos žodis būtų gyvas, kad šitoje erdvėje būtų ta poezijos gyvybė“, – kalbėjo ministras M. Kvietkauskas.

Ši ekspozicija, kaip pažymima Kultūros ministerijos pranešime, šiuolaikiškai atskleidžia Maironio darbus ir jo asmenybę, kūrybinio palikimo svarbą, pagrindinius nuopelnus. Lankytojai galės nuosekliai tyrinėti Maironio gyvenimo etapus, peržiūrėti „Pavasario balsų“ leidimus, vertimų fragmentus, poeto ir jo artimiausių žmonių nuotraukas, išgirsti Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininkų komentarus apie svarbiausius poeto veikalus. Taip pat lankytojams siūloma pamatyti išskirtinai vertingus eksponatus, sukurti vieną iš trijų prelato portretų, pasitikrinti žinias žaidime ar pavartyti ypatingą 1920 m. „Pavasario balsų“ maketą, pasiklausyti poeto eilių.

Greta pagrindinių pirmųjų knygų leidimų eksponuojami Maironio paskaitų, pamokslų rankraščiai, rankraštinės knygos, kiti vertingi eksponatai. Ekspoziciją papildo režisieriaus, rašytojo Mindaugo Valiuko filmas.

Maironio gyvenimo ir kūrybos ekspozicija yra Valstybės investicijų projekto „Maironio lietuvių literatūros muziejaus pastato Kaune, Rotušės a. 13, rekonstravimas“ dalis.

Kultūros ministras M. Kvietkauskas Kaune taip pat susitiko su projekto „Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022“ direktore Virginija Vitkiene.

Valentina Gudienė (ELTA)