Angle down Atgal

Kultūros diena Zarasų krašto muziejuje

Balandžio 15-ąją Lietuvoje jau 15-tą kartą bus minima Kultūros diena. Zarasų krašto muziejus šia proga kviečia nemokamai susipažinti su Teodor Radu Pantea iš Rumunijos fotografijų paroda, kuri veiks iki gegužės 12 dienos.

Visoje šalyje šią dieną keliama Taikos vėliava, simbolizuojanti Taikos per Kultūrą idėją – pasiryžimą saugoti ir puoselėti dvasines bei materialines kultūros vertybes.

Iš Kultūros dienos istorijos

2006 m. liepos 19 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė įstatymą, kuriuo balandžio 15-oji įteisinta Kultūros diena kaip atmintina diena. Ji glaudžiai susijusi su svarbiais pasauliniais dokumentais. Tą dieną 1935 m. Vašingtone dvidešimt viena Amerikos žemyno šalis ratifikavo Rericho Paktą – sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų apsaugos karo ir taikos metu naudojant Taikos vėliavą. Ši sutartis tapo 1954 m. UNESCO Hagos „Kultūros vertybių apsaugos ginkluoto konflikto atveju konvencijos“ pagrindu. Taikos vėliavos simboliu „Taika per kultūrą“ pasirinktas rubino spalvos žiedas, juosiantis tris rubino spalvos skritulius baltame fone. Rericho Paktą palaikė žymūs to meto žmonės – JAV prezidentas F. D. Ruzveltas, Čekoslovakijos prezidentas T. Masarikas, Romos popiežius Pijus XI, mokslininkai, rašytojai R. Rolanas, R. Tagorė, T. Manas, B. Šou, A. Einšteinas, daug kitų visuomenės veikėjų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Stasys Lozoraitis ir žymiausi to meto Lietuvos visuomenės, mokslo ir meno veikėjai taip pat siekė ratifikuoti šį Paktą, bet nepalankios užsienio politikos sąlygos sutrukdė tai padaryti.

Taikos vėliavos prasmė

Impulsą Taikos vėliavos simbolikai N. Rerichas gavo keliaudamas po pasaulį. Trejybės simbolis randamas įvairių tautų religijose ir kultūrose net nuo neolito laikotarpio. Trijų skritulių, apjuostų ar neapjuostų žiedu, simbolis buvo naudojamas Meksikoje, Japonijoje, senovės Graikijoje, ant senojo Egipto valdovų daiktų, senovės Indijos žynių rūbų, ant keltų monetų, skitų ir slavų papuošalų, Kaukaze ir Vidurinėje Azijoje. Jis taip pat randamas popiežiaus Pijaus XI herbe, daugelio bažnyčių dekore bei ikonose.

Trejybės simbolika atspindima ir mūsų šalies senojoje tautosakoje, etniniame palikime. Trijų sferų ženklas aiškinimas įvairiai. Štai keletas prasmių: religija, menas ir mokslas kultūros žiede; praeitis, dabartis ir ateitis amžinybės rate; meilė, džiaugsmas, grožis šviesos žiede; Švenčiausioji Trejybė, šeimos simbolis, dvasinė sveikata, pasaulinis susivienijimas ir panašiai. Taikos vėliavos simbolis reiškia ir žmogaus paskirtį: mintimis, žodžiais ir veiksmais kurti grožį.

Taikos vėliava reikšminga ir šiandien. Ji buvo iškelta ant aukščiausių planetos viršūnių, Šiaurės ir Pietų ašigalių, keletą kartų pabuvojo kosminėje erdvėje ant orbitinių stočių, jai plevėsuojant vykdomos įvairios kultūrinės akcijos. 2012 m. Argentina įteisino Taikos vėliavos kėlimą Tarptautinės taikos dienos metu rugsėjo 21-ąją. Meksikoje keliama Taikos vėliava įvairiomis progomis arba plazda nuolat. Ten yra Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto NVO prie JT būstinė.

Taikos vėliava 2000 m. buvo įteikta Jungtinių Tautų Generaliniam sekretoriui Kofi Annanui. Pabuvojusią kosmose Taikos vėliavą kosmonautai 2004 m. įteikė Indijos parlamentui. 2015 m. UNESCO atstovas ją įteikė Popiežiui Pranciškui. 1995 m. Taikos vėliava buvo įteikta NATO. Taikos vėliava skirta visam pasauliui. Labiausiai šiuo metu ji keliama Amerikos žemynuose, o Europoje – Lietuvoje.

2015 m. rugsėjo 10 d. Tarptautinio Taikos vėliavos komiteto prie JT prezidentė dr. Alisija Rodriges, įvertinusi Lietuvos indėlį taikos ir kultūros skleidime, komiteto vardu paskelbė Lietuvą Taikos Respublika ir įteikė LR Seimui Taikos vėliavą, kuri nuolat išskleista prezidento A. M. Brazausko salėje.

Taikos vėliava kaip ir kas metai bus iškelta ne tik Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo. Visoje šalyje tą dieną miestuose ir miesteliuose išsiskleis per 150 Taikos vėliavų. Kai kur Taikos miestuose ir prie Taikos mokyklų jos plazda nuolat. Šiauliuose prie savivaldybės ji keliama keturis kartus per metus.

Iškeldami Taikos vėliavą, užtvirtiname aukščiausias vertybes ir įsipareigojame jas saugoti. Taikos vėliava kviečia į ateities kūrybą ir grožį.

Pagal Lietuvos Taikos vėliavos komiteto informaciją parengė Vasilijus Trusovas, muziejininkas (kultūrinių renginių koordinatorius)

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite