Angle down Atgal

Aukštesnės energetinės naudingumo klasės namai gali būti brangesni

Iššūkiu statytojams ir projektų vystytojams tampa nuo 2018 metų pradžios įsigaliojantys pasikeitimai statybos sektoriuje. Pateikus prašymą naujam pastatui statyti, statinys jau turi atitikti A+ energetinę naudingumo klasę.

Kaip pastebi Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) lektorė Odeta Viliūnienė, nors skirtumas tarp A ir A+ klasių iš esmės minimalus, vis dėlto išlaidos statyboms turėtų išaugti vidutiniškai apie 5 procentus. Pastatai turės būti dar mažiau pralaidūs šilumai, sandaresni, bet geriau vėdinami ir naudoti kuo mažiau energijos. Pasak O. Viliūnienės, pasikeitimai tampa iššūkiu ir savo kvalifikacijos neatnaujinantiems projektuotojams.

„Palyginimui galima paminėti, kad A ir A+ energinio naudingumo klasės pastatų ar jų dalių atitvarų šilumos perdavimo koeficientas vidutiniškai skirsis apie 10 procentų. Pavyzdžiui, jei A klasės gyvenamojo pastato stogo koeficientas buvo 0,1, tai dabar jis mažėja iki 0,09. Langų koeficientas buvo lygus 1, todėl norint pasiekti A+ klasę, reikės montuoti langus su 0,85 koeficientu. Šie koeficientai skiriasi ir nuo pastato paskirties. Taip pat skiriasi reikalavimai dėl pastatų sandarumo. Gyvenamosios, administracinės, mokslo ir gydymo paskirties pastatams A klasės reikalavimai oro apykaitai buvo 1 l/h, o A+ klasėms jau 0,6 l/h. Maitinimo, prekybos, kultūros, viešbučių, paslaugų, sporto, transporto, specialios ir poilsio paskirties pastatams sandarumo reikalavimai A klasės pastatui buvo 1,5 l/h, o A + klasės bus jau 1 l/h.“, - teigė KTU mokslininkė.

Anot jos, norint garantuoti gerą atmosferą mažai energijos naudojančiuose pastatuose, būtina tinkamai įrengti vėdinimo sistemą, kuri užtikrintų gryno oro tekėjimo ir pastovios temperatūros pastato viduje palaikymą. Tam neišvengiamai reikės galingesnių, bet mažiau energijos vartojančių rekuperatorių. Svarbiu kriterijumi taps ir energijos vartojimo efektyvumo rodikliai, - energijos kiekis patalpų bei vandens pašildymui ir kitoms sistemoms. Daugiau reikšmės projektuojant turės ir pastato forma, orientacija pasaulio šalių atžvilgiu, langų dydis, rūsių ir balkonų įrengimas, šiluminiai tilteliai bei kiti sprendimai.

„Suprantama, kuo aukštesnė namo klasė, tuo didesnė jo kaina. Mūsų skaičiavimais, A klasės gyvenamojo namo statybos išlaidos yra maždaug 10-15 procentų didesnės nei B klasės namų. Projektuojant A klasės pastatus, naudojamos efektyvesnės termoizoliaciniu požiūriu medžiagos, įrenginiai, taip pat brangesnis pats projektas, nes atsiranda tam tikros privalomos dalys, - sandarumo užtikrinimas, priverstinis vėdinimas, reikalavimai kokybei.

Tad šis scenarijus vėl neišvengiamai kartosis, tik šį kartą ne taip skausmingai. Prognozuojama, kad A+ klasės namo statybos išlaidos, lyginant su šiuo metu statomų A klasės namų, išaugs maždaug 3-5 procentais. Bet reikia nepamiršti, kad tokie pastatai sunaudoja kur kas mažiau energijos, tad didesnė investicija pačioje pradžioje gana greitai atsiperka“, - sakė KTU lektorė O. Viliūnienė.

Specialistų nuomone, didžiausias iššūkis tenka projektuotojams, nes jie turi gilintis tiek į medžiagas, tiek į išplanavimą, skaičiavimo pasikeitimus, sertifikavimo reikalavimus bei nuolat sekti statybų naujoves. Tačiau vis dar pasitaiko projektuotojų, kurių negali pavadinti visapusiškai gerais.

ELTA

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite