Angle down Atgal

Mokslininkai sukūrė pamatinius blokus, padėsiančius kovoti su vėžiu

Siekiant pagerinti peptidų taikymo kaip veikliosios vaisto medžiagos galimybes, jų kūrimui vis dažniau panaudojamos ir sintetinės aminorūgštys. Paprastai kalbant, atkartojant gamtoje randamų aminorūgščių veikliąsias savybes, galima sintetiniu būdu sukurti modifikuotas bei pasižyminčias aktyvesniu biologiniu poveikiu naujas aminorūgštis.

KTU Cheminės technologijos fakulteto prof. Algirdo Šačkaus mokslinėje grupėje, kurią sudaro dr. Greta Ragaitė, dr. Neringa Kleizienė, magistrantės Aistė Kveselytė ir Urtė Šachlevičiūtė, neseniai buvo pradėtos tyrinėti galimybės sukurti naujas selenazolo ir piridino fragmentą turinčias sintetines aminorūgštis, kurios galėtų būti panaudotos peptidų kūrimui.

„Beveik metus laiko trukęs projektas davė sėkmingus rezultatus. Buvo sukurti pamatiniai blokai (angl. „building block“), kurie ateityje bus sintetinių peptidų sudedamoji dalis. Tai leis kurti prototipus vaistams nuo vėžio“, – apie projektą pasakojo mokslo grupės narė dr. Neringa Kleizienė.

Siekdamos išvengti nepageidaujamų vaistų šalutinių poveikių, farmacijos kompanijos vis daugiau dėmesio skiria tyrinėjimams sintetinių peptidų, kurie galėtų būti vaistų veiklioji medžiaga.

Naujai sukurtos medžiagos jau sulaukė susidomėjimo iš pasaulinių farmacijos srities gigantų. Aiškiai matomas komercinimas gali būti pradėtas jau 2019 metais. Tiesa, mokslininkai pastebi, jog tai tik pradinis etapas ir turi būti atlikta dar labai daug tyrimų.

„Kuriant naujas aminorūgščių molekules, tikslingiausia daryti minimalias žinomų gamtinių fragmentų struktūros modifikacijas, taip padidinama sėkmės tikimybė. Tai reiškia, jog vaistų molekulėse naudojant veikliąsias medžiagas iš gamtinių žaliavų, galimas ir tikslinis, ir šalutinis poveikis, o sintetiniu būdu sukurtos modifikuotos medžiagos leidžia tiek pagerinti biologinį veiksmingumą, tiek sumažinti jų šalutinius poveikius iki minimalių verčių. Buvusi mokslinė teorija jau perkelta į KTU laboratorijas ir pastebima, kad kryptingas darbas kuriant platesnę sintetinių amino rūgščių pasiūlą vertinamas ir už Lietuvos ribų“, – rezultatais dalijosi grupės narė dr. Greta Ragaitė.

Šis projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų iš Europos socialinio fondo lėšų pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 09.3.3-LMT-K-712 „Mokslininkų, kitų tyrėjų, studentų mokslinės kompetencijos ugdymas per praktinę mokslinę veiklą“.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite