Kryžiaus kelias – brangiausias kelias pasaulyje

Šiauliai
Prasmė. Kunigas Mindaugas Malinauskas SJ: „Man labai gera padėti žmonėms pasiruošti šv. Velykoms, ypač išpažinčių metu, kai žmonės išsilaisvina iš nuodėmių. Ateina nauja viltis, naujas džiaugsmas ir švenčiame kartu. Tada Velykų prasmė daug gilesnė, ji duoda naują jėgą.“ (A Rutkausko nuotr.)
Jurgita Kastėnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Šiandien vakare Šiaulių bulvaru lyg Jeruzalės gatvėmis pražingsniuos kelių šimtų tikinčiųjų procesija – nuo Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios iki Šv. Jurgio bažnyčios vyks Kryžiaus kelias. Kunigas Mindaugas Malinauskas SJ, Didįjį ketvirtadienį Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje kartu su bažnyčios rektoriumi Stasiu Kazėnu SJ aukojęs šv. Mišias, dalijasi, kuo svarbus katalikui Kryžiaus kelias.

Daugiau nei simbolika

Penktadienį vakare 19 val. 45 min. Šiaulių Šv. Ignaco Lojolos bažnyčios kiemelyje prie šv. Jono Pauliaus II skulptūros susirinkę tikintieji melsis, žingsniuodami Kryžiaus keliu, kurį tradiciškai sudaro 14 stočių. Kryžiaus kelias – per amžius išsivystęs pamaldumas, kuriame paminima Kristaus kančia. Tai kelias, kuriuo nukeliavo Kristus nuo suėmimo iki Golgotos, iki mirties.

Pasak kunigo Mindaugo, Kryžiaus kelio tikslas – ne paprastas prisiminimas Kristaus kančios. Tai tęsinys visos Didžiojo penktadienio liturgijos, kurioje paminima Jo kančia ir kryžius. Kristaus kryžiaus kančios priėmimas reiškia mums išvadavimą iš mūsų nuodėmių. Kitokios priemonės nėra, kaip išsivaduoti iš nuodėmių.

„Senoliai bandė aukoti kažkokius gyvulius ar net žmones, kad išpirktų savo blogus darbus, bet tai buvo tik mėginimas, kad kažkas įvyktų. O pats Dievas, tapdamas žmogumi, prisiėmė sau mūsų nuodėmes, visą pasaulio blogį. Mirdamas ant kryžiaus, Jis sunaikina tą nuodėmę. Tai reiškia, kad, sekdami Juo, mes galime būti išlaisvinti. Todėl tos maldos, Kryžiaus kelio paminėjimas reiškia susivienijimą su Kristaus auka, reiškia būti išlaisvintiems iš nuodėmių. Tai daug daugiau nei simbolika, paprastas paminėjimas. Tai realybė, kuri mums atveria amžinybę. Į amžinybę gali pereiti tik išvaduotas“, – kalba kunigas.

Stotys, žingsnis po žingsnio apmąstant, kaip Jėzus neša kryžių, parpuola ir kt., reiškia, kad Dievas prisiima mūsų sunkią dalią, silpnumą ir mus išvaduoja. Todėl verta įsijausti į tuos slėpinius, perėjimą iš nuodėmingo būvio į naują būklę.

„Tas slėpinys – Dievas taip pamilo pasaulį, kad atidavė savo sūnų, kuris net numirė už mus. Todėl kryžius – ne siaubo, kankinimo ženklas, o Dievo meilės, Jo glėbio išraiška. Galimybė ateiti į mylinčio Dievo artumą“, – sako kunigas.

Labai svarbus tikinčiųjų buvimas kartu, turėjimas vilties priimti tą didžiąją paslaptį ir malonę ir kartu, vienas kitą palaikant, žengti į tą paslaptį. Pasak kunigo Mindaugo, tai kelionė labiau ne kūnu, tai kiekvieno širdies kelionė. O tam reikalinga aplinka, gyvas ryšys, judėjimas, keliavimas lyg piligrimams, kad širdis atsivertų malonei.

„O tada savo kasdienybėje mes pamatome pasikeitimus, pamatome, kad gyvenimas atrodo kitaip, kad tie sunkumai nėra visagaliai, kad mirtis nėra visagalė. O su Jėzaus mirtimi mes atrandame naują perspektyvą, žvilgsnį, jėgą. Svarbiausia turėti tą jėgą, kuri gaunama, susivienijus su ta paslaptimi“, – sako M. Malinauskas SJ.

Tikėjimu, o ne regėjimu

Visa Didžioji savaitė skirta ne paprastai simbolikai. Didįjį ketvirtadienį aukojamos paskutinės šv. Mišios. „Didįjį penktadienį vyksta tik pamaldos, šv. Mišių nėra, nes paminima, kad Kristus penktadienį yra neveiksnus, bet yra kitokiu būdu su mumis. Jei iki tol jis aktyviai tarnavo, gydė, mokė, dabar jis yra tas, kuris visiškai save atiduoda. Todėl ne aukojamos šv. Mišios, o pagerbiamas kryžius“, – aiškina kunigas.

Didysis šeštadienis pagal tradiciją yra švenčiamas rimtyje, nėra jokių šv. Mišių – juk nėra kur nueiti, nes Jėzus numirė.

„Tai labai gerai išreiškia mūsų kasdienybės paslaptį. Kai mes kažko laukiame, kai mūsų širdys sužeistos ir reikia laiko, permąstymo, pasikeitimo, perkeitimo. Tas apmąstymas, kad Jėzus numirė dėl mūsų, duoda viltį, kuri remiasi ne veiksmu, o pasitikėjimu ir tikėjimu. Pagal katalikų tikėjimą, tada Jėzus nužengia į mirusiųjų buveinę ir išvaduoja visus, kurie iki Jo gyveno. Teisiuosius žmones nuveda į dangų. Jie negalėjo nueiti, nes dangaus vartai nebuvo atidaryti. Tik su Kristaus kančia dangaus vartai atsidarė“, – sako kunigas, pridurdamas, kad dabar ir mums dangaus vartai atsidaro. Slėpiningai, paslaptingai. Ir tik tikėjimu galima prie to prieiti, o ne regėjimu…

Šv. Velykos – 50 dienų šventimas

Didžiojo šeštadienio vakarą 21 val. Šv. Ignaco Lojolos bažnyčioje vyks Velyknaktis, bus aukojamos šv. Mišios su ugnies liturgija. Ugnis, prisikėlusio Jėzaus ženklas, išsklaidys tamsą, ji uždegs kitas ugnis, lygiai taip, kaip pereinama į naują gyvenimą, šviesesnį už bet kokią mirtį.

„Dievas nuo pačių pradžių rodė žmonėms prisikėlimo galimybę, perėjimą į naują gyvenimą. Prisikėlęs Jėzus pereina kiaurai sienas, pasirodo keliose vietose vienu metu, įrodydamas, kad jis – visiškai kitokia gyvybė, naujas pažadas. Mes visi po mirties patirsime tą patį. Šią paslaptį ir švenčiame per Velyknaktį, atnaujiname krikštą“, – dalijasi kunigas.

Sekmadienis yra Velyknakčio tąsa, pirmoji šv. Velykų diena, kuri atveria 50 dienų Velykų šventimą. Velykos nėra vienos dienos reikalas. Tai ištisinis 50 dienų Velykų šventimas iki Sekminių, Šventosios Dvasios atsiuntimo dienos.

„Tada trečiasis Dievo asmuo – Šventoji Dvasia – ateina ir duoda tokią pat jėgą, kokią apaštalai turėjo, kai vaikščiojo kartu su Jėzumi. Tai reiškia, kad jie galėjo gydyti ligonius, su galia mokyti, teikti paguodą, stiprinti. Ta jėga primena, kad Jėzus yra prisikėlęs“, – šypsosi kunigas.

LR Seimas 2019 metus paskelbė Jėzuitų misijos Lietuvoje metais. Kryžiaus kelias skirtas jėzuitų misijos Lietuvoje 450 metų sukakčiai paminėti.