Angle down Atgal

Kriminologas: oficiali smurtinių nusikaltimų statistika yra apgaulinga

Kriminologas Gintautas Sakalauskas sako, kad penktadienį paskelbta oficiali statistika apie smurtinius nusikaltimus artimoje aplinkoje yra apgaulinga ir neatspindi realybės, nes daug nusikaltimų lieka neužfiksuoti.

Jo teigimu, iš Statistikos departamento pateiktų duomenų mažai ką galima pasakyti apie tikrąsias smurto artimoje aplinkoje tendencijas, juo labiau – pandemijos įtaką joms.

„Pirmiausia, liekant registruoto nusikalstamo elgesio lygmenyje, palyginimas su praėjusiais metais yra labai apgaulingas ir mažai ką pasako. Socialiniai procesai nevyksta metais, priešingai, nei pavyzdžiui, formuojamas valstybės biudžetas ar pateikiamos mokesčių deklaracijos“, – BNS komentavo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto docentas, Lietuvos kriminologų asociacijos pirmininkas G. Sakalauskas.

Pasak jo, tendencijas geriau atskleidžia penkerių-dešimties metų laikotarpio duomenys. Jie rodo, kad registruoto smurto aplinkoje skaičius mažėja jau nuo 2017 metų ir tais metais artimoje aplinkoje registruotų nužudymų skaičius buvo netgi didesnis nei pernai.

„Tačiau, didžiausia problema, neleidžianti registruotų veikų tapatinti su realiais procesais, yra latentiškumas. Smurto artimoje aplinkoje tyrimai rodo, kad jo yra šimtus kartų daugiau ir sistemingai netirdami jos paplitimo ir tendencijų, mes nežinome, ar į registruotą lygmenį ištraukiamų atvejų skaičių dinamika sutampa su realiomis tendencijomis, ar ne“, – pabrėžia jis.

Pasak kriminologo, gali būti, kad keičiasi ne nusikaltimų dažnumas, o nukentėjusiųjų elgsena: linkstama rečiau ar dažniau pranešti apie patiriamą smurtą. Lygiai taip pat statistiką gali koreguoti, pavyzdžiui, policijos darbo praktika.

G. Sakalauskas šiame kontekste atkreipia dėmesį į ypač didelį seksualinės prievartos atvejų mažėjimą.

„Seksualinė prievarta ir ypač – artimoje aplinkoje, yra ypatingai latentiška. Beveik 40 proc. per metus skelbiamas sumažėjimas atrodo įspūdingai. Bet čia mes kalbame apie registruotų atvejų sumažėjimą absoliučiais skaičiais nuo 31 iki 19 per metus. Akivaizdu, kad šie skaičiai nė iš tolo neatspindi realybės“, – teigia jis.

Kalbėdamas apie trečdaliu išaugusį artimoje aplinkoje registruotų nužudymų skaičių ekspertas atkreipia dėmesį, kad 2019 metais bendras absoliutus nužudymų skaičius buvo mažiausias per visą šiuolaikinės nepriklausomos Lietuvos istoriją.

„Kitaip tariant, šis padidėjimas neatspindi bendros ilgametės tendencijos. Be to, kuo mažesnis yra nusikaltimų skaičius, tuo „įspūdingiau“ gali atrodyti procentais išreikšti pokyčiai“, – teigia jis.

Kriminologas taip pat akcentuoja, jog pateikiama pirminės registracijos statistika, tuo tarpu nagrinėjant bylas teismuose, dalis nusikaltimų gali būti perkvalifikuojami ir nužudymas gali tapti būtinąja gintimi ar neatsargiu gyvybės atėmimu.

Statistikos departamentas penktadienį paskelbė, jog pernai, palyginti su ankstesniais metais, trečdaliu išaugo nužudymų artimoje aplinkoje skaičius: nuo 21 2019 metais iki 28 pernai.

Iš viso praėjusiais metais užregistruoti 7132 smurtiniai nusikaltimai šeimoje, tai 7,3 proc. mažiau nei 2019 metais.

Policija teigia pastebinti pandemijos poveikį nusikalstamumo situacijai, nes mažėjo nusikaltimų, padaromų viešose vietose, tokių kaip viešosios tvarkos pažeidimai, plėšimai, vagystės. Tuo tarpu alkoholis ir prasta psichologinė būsena dažnai turi įtakos sužalojimams ar nužudymams, įvykstantiems artimoje aplinkoje.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Rekomenduojamas video turinys


Taip pat skaitykite