Angle down Atgal

Kretingos rajone surenkamos šakos šildo kitus

Rajone iš viešųjų vietų ir gyventojų surenkamos nugenėtos šakos galėtų būti sukūrenamos rajono šilumos gamintojų krosnyse, tačiau puiki žaliava biokurui keliauja į sąvartyną, o komunalininkai už jas dar susimoka, kaip už atliekas.

Savivaldybės įmonė „Kretingos komunalininkas“ žaliųjų atliekų – medžių šakų – iš gyventojų ir viešųjų vietų dukart per metus prirenka nemažą kiekį. Tačiau šiomis žaliosiomis atliekomis savivaldybės įmonė „Kretingos šilumos tinklai“ pasinaudoti negali, nes centralizuotos šilumos gamybai įstatymai verčia biokurą pirkti tik biržoje. Bandymai pagelbėti komunalininkams atsikratant šakomis negailestingai baudžiami piniginėmis baudomis arba reikalavimais rašyti išsamius pasiaiškinimus.

Finansinė nauda – klaipėdiečiams

Kaip paaiškino savivaldybės įmonės „Kretingos komunalininkas“ laikinoji direktorė Reda Bendikienė, nustatyta tvarka iš gyventojų surenkamos žaliosios atliekos perduodamos atliekų tvarkytojui.

Rajone nugenėtų šakų kiekiai yra įspūdingi. Praėjusių metų pavasarį rajone buvo surinkta 885,33 tonų žaliųjų atliekų, pernai rudenį – 429,11 t, o šių metų pavasarį – net 965,21 t.

Komunalininkai prognozuoja, kad apie pusę tūkstančio tonų žaliųjų atliekų bus išvežta ir šį rudenį.

Iš viso per pusantrų metų į sąvartyną nukeliavo 2279,65 t Kretingos rajone surinktų žaliųjų atliekų, iš kurių būtų galima gaminti biokurą ir kuris galėtų būti sunaudotas gaminti šilumą kretingiškiams.

Tokį kiekį pristatyti į sąvartyną Kretingos rajono biudžetui atsiėjo beveik 81 tūkst. eurų.

Komunalininkai buvo teikę paraišką iš ES lėšų įsigyti šakų smulkintuvą, tačiau paraiška buvo atmesta.

„Dabar gal ir gerai, kad mums nepavyko tapti biokuro gamintoju. Dalyvaujant biokuro gamyboje būtų tekę tapti biokuro biržos tiekėju, atsirastų naujų reikalavimų, kiltų abejonių, kiek tai gali būti suderinama su savivaldybės įmonės veikla ir panašių dalykų“, – sakė R. Bendikienė.

Šiandien įmonė veikia nustatyta tvarka: surenka atliekas ir jas perduoda atliekų tvarkytojui.

Kretingos rajono didžiųjų atliekų, antrinių žaliavų, buityje susidariusių pavojingų atliekų surinkimo ir žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, esančios Ankštakiuose, atstovai paaiškino, kad atvežtos šakos nepūdomos, o smulkinamos ir iš jų gaminamas biokuras, kurį mielai perka ūkininkai ir kiti asmenys.

Reiškia, iš Kretingos rajone komunalininkų surenkamų šakų uždirba Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC), kuriam ir priklauso minėta atliekų surinkimo aikštelė Ankštakiuose.

Baudomis suvaržyti šilumininkai

„Kretingos šilumos tinklų“ direktoriaus pavaduotojas gamybai Aidas Keblys teigė, kad biokuro įsigijimas dabar yra suvaržytas biokuro biržos reikalavimų ir reglamentų, nustatytų Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos (VERT).

Daugeliui šalies šilumininkų pradedant naudoti biokurą, valstybė nustatė pereinamąjį laikotarpį, kai biokuro dalis, įsigyjama ne iš biržos, buvo nuolat mažinama.

Pasak A. Keblio, pirmajame etape biržoje buvo privaloma įsigyti 30-40 proc. metinio biokuro poreikio kiekio, antrajame etape – jau iki 70 proc., o dabar biržoje privaloma įsigyti visą reikalingą biokuro kiekį.

„Rajono komunalininkų pagamintą biokurą pirkti mes teoriškai galėtume. Tačiau VERT sugalvojo tokią tvarką, tokias pirkimo procedūras, kad ten geriau ir nosies nekišti.

Šiemet pats turėjau rašyti pasiaiškinimą VERT’ui po to, kai įkalbėti Savivaldybės vadovų ir norėdami padėti miestui, operatyviai sutikome savo reikmėms panaudoti žaliąsias atliekas, susidariusias tvarkant aplinką prie naujojo Kretingos sporto komplekso.

Po parašyto ir išsiųsto pasiaiškinimo jau praėjo nemažai laiko, kol kas tylu, tai gal mums viskas baigsis gerai“, – kalbėjo A. Keblys.

Iš komunalininkų buvo nupirkta mažytė dalelė metinio biokuro poreikio, kuris nesiekė net vieno procento, tačiau VERT labai priekabiai vertina panašius atvejus.

Šilumos tinklų vadovas teigė, kad, jo žiniomis, pernai beveik dvi dešimtys Lietuvos šilumos gamintojų jau aiškinosi, kodėl kažkiek biokuro pirkosi ne biržoje. O šilumininkai žemaičiai-kaimynai Skuode ir Mažeikiuose jau nubausti tūkstantinėmis baudomis: jų pasiaiškinimai VERT neįtikino.

Vietiniai resursai poreikio netenkintų

A. Keblys pripažino, kad apskritai biokuro birža veikia gerai, dėl jos skųstis tikrai neverta. Yra stebimi sandoriai, jų vykdymas, numatytos sankcijos už įvairius nepageidautinus dalykus ar dėl abiejų šalių (pirkėjo ir pardavėjo) įsipareigojimų nevykdymo.

Be to, Lietuvos biokuro birža, realiuoju režimu (online) veikianti interneto svetainėje („Baltpool“), buvo pirmoji Baltijos šalyse. Latviai ir estai tik vėliau pasekė mūsų pavyzdžiu.

Tačiau tokie baisūs biurokratiniai suvaržymai kad ir mažus kiekius biokuro perkant iš kitų šaltinių, šilumininkams atrodo nelogiški, prasilenkiantys su realybe, visokių pateisinimų ir pasiteisinimų gausybė yra pertekliniai.

Norėdami pagelbėti vietiniam verslui šilumos gamintojai turėtų ieškoti tokios medienos apdirbimo įmonės, kuri dalyvauja biokuro biržos veikloje. Kitos išeities nėra.

Svarbiausias klausimas – ar mažėtų šilumos kilovatvalandės (kWh) pagaminimo kaina naudojant pigesnius vietinius biokuro resursus?

Kretingos šilumos tinklų vadovas linkęs skeptiškai vertinti tokias galimybes. Viena, vietinių resursų biokuro kiekiai vargu ar patenkintų šilumos gamintojų poreikius, greičiausiai tai sudarytų tik 1–2 proc. suvartojamo kiekio.

Antra, šilumos vartotojams būtina skirti du dalykus – šilumos kWh pagaminimo kainą ir šilumos pardavimo kainą. Džiugi žinia gyventojams, kad kilovatvalandės pagaminimas tapo pigesnis procento dešimtosiomis dalelėmis ar vienu kitu procentu, dar nereiškia, kad automatiškai bus pigesnė parduodama šiluma.

Parduodamos šilumos kainą sudaro daug sudedamųjų, o dar daug ką lemia ir šildymo sezono oro sąlygos.

„Daug kam gali būti apmaudu, kad ne vieną tūkstantį tonų žaliųjų atliekų, iš kurių galima pasigaminti biokuro vietiniams poreikiams, verčiame į sąvartyną. Paguodžia tik tai, kad jos nepražūva.

Tačiau mūsų galimybės pasinaudoti vietiniais biokuro resursais supančiotos stipriais Energetikos reguliavimo tarnybos biurokratiniais pančiais“, – pripažino A. Keblys.

Auganti biokuro rinka

VERT kas ketvirtį įvertina informaciją apie svarbiausius įvykius biokuro rinkoje, sudarytus sandorius biržoje, parduoto biokuro kiekius, koncentraciją rinkoje ir teikia apibendrintus duomenis rinkos dalyviams.

Šių metų antrame ketvirtyje vidutinė energijos išteklių biržoje nupirkto biokuro kaina, įskaitant transportavimo išlaidas, siekė 129,10 Eur/tne (čia ir kitur - naftos ekvivalentas), t. y. buvo 9,9 proc. mažesnė nei pirkto pagal dvišales sutartis.

To laikotarpio vidutinė biokuro kaina, įskaitant transportavimo išlaidas, buvo 130,10 Eur/t ir, palyginti su to paties 2018 m. laikotarpio kaina, mažėjo 9,9 proc.

Didžiausią rinkos dalį užimančio biokuro tiekėjo vidutinė kaina, įskaitant transportavimo išlaidas, siekė 125,53 Eur/t, t. y. buvo 3,5 proc. mažesnė nei bendra rinkos kaina. Nepriklausomi šilumos gamintojai biokurą pirko 2,2 proc. mažesne kaina nei centralizuotos šilumos tiekimo įmonės.

2019 m. II ketv. energijos išteklių biržoje sudaryti 1345 biokuro pirkimo–pardavimo sandoriai, kurių bendras kiekis siekė 195 848 t. Palyginti su 2018 m. II ketv., sandorių sudaryta 73,5 proc. daugiau, bendras sandorių kiekis didėjo 3,7 karto.

Šilumai ir elektrai gaminti iš viso nupirkta 81 467,90 t biokuro už 10 599,29 tūkst. Eur – tai 33 proc. daugiau nei 2018 m. II ketvirtyje.

Didžioji nupirkto biokuro dalis (73,7 proc.) tenka centralizuoto šilumos tiekimo įmonėms. Daugiausia perkama medienos kilmės biokuro (medienos skiedrų), 2019 m. II ketv. tai sudarė 98,5 proc.

Andrius Juškevičius

Švyturio laikraštis

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite