J. K. Chodkevičiaus atminties pagerbimo ceremonijoje dalyvavęs Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Viskontas, didžiuodamasis valstybės parodytu išskirtiniu dėmesiu Kretingos miestui bei jo įkūrėjui, dalinosi mintimis, kad „Jonas Karolis Chodkevičius buvo didis žmogus ir didis europietis, o Rotušės aikštėje stovintis Jono Karolio Chodkevičiaus paminklas ir simbolinės durys įprasmina tiesą, kad šiandien čia esame tik jo dėka. J. K. Chodkevičių minime kaip šviesios atminties asmenybę, įvykdžiusį pažadą įkurti bernardinų vienuolyną ir pastatyti bažnyčią. Didžiojo etmono darbai mums primena, kad gyvenimo prasmės, grožio, išminties, tikrojo žmogiškumo ir tautinės tapatybės paieškos dažniausiai eina greta. Žmogaus gyvenimo pilnatvė apglėbia sąžiningą tarnystę savo kraštui, kultūrai, kalbai, istorijos tąsai ir atveria erdves minties pažangai, atvirumu ir pasitikėjimu grįsto bendravimo dialogui“.

Karvedys Jonas Karolis Chodkevičius buvo išreiškęs valią būti palaidotas mieste, kurį pats įkūrė, bei kurio bažnyčios požemiuose palaidoti S. Chodkevičienės ir dviejų sūnų palaikai. Kenotafas priglaudė simbolius, susijusius su didžio karvedžio asmenybe – šešios kapsulės su simboliniais artefaktais, susijusiais su didžiuoju etmonu – žeme, iš kadaise karvedžio lankytų vietų, kuriose kovojo, vaikščiojo ar mirė, ąžuolo, skaičiuojančio daugiau kaip keturis šimtus metų, gilės, nes teigiama, jog būtent po juo mėgo ilsėtis iš mūšių grįžęs karvedys.

2021-ieji šalyje paskelbti Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus metais. Būtent Kretingoje, J. K. Chodkevičiaus įkurtame mieste, ir paminėtos jo 400-osios mirties metinės. J. K. Chodkevičius buvo vakarietiško išsilavinimo, pasaulėžiūros politikas ir karvedys. Dėl pasiektų karinių pergalių dar gyvas būdamas jis tapo legendine asmenybe, kurią žinojo XVII a. pr. Europos galingieji. Už pasiektas pergales jį sveikino Romos popiežius, Šv. Romos imperijos imperatorius ir Anglijos monarchas. J. K. Chodkevičius – ypatingas žmogus Kretingos miesto istorijoje. Tai žmogus, įkūręs šį miestą, pastatęs bažnyčią, vienuolyną, užsiėmęs labdara. Šis žmogus tuo metu buvo ir vienas didžiausių karvedžių visos Europos mastu, dalyvavęs mūšiuose prieš švedus, Osmanų imperiją. Tiesa, būtent kovodamas su šios imperijos kariais ir žuvo dabartinėje Ukrainos teritorijoje.

Lietuvos kariuomenės Motorizuotajai pėstininkų brigadai „Žemaitija“ didžiojo etmono nuopelnai itin artimi, o nuo šiol jai suteiktas Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados ,,Žemaitija“ vardas. Brigados kariai jau daugelį metų tapatina save su etmono vardu, semiasi išmonės iš karvedžio pergalių, vertina jo nuopelnus Lietuvai ir jos visuomenei. Be to, brigados simbolis – grifas – pasirinktas ne veltui, taip norima pagerbti Chodkevičių giminės nuopelnus Lietuvai – karinių pergalių siekį prieš švedus, turkus ir rusus.

Šį didingą projektą Kretingoje įgyvendino keletas sumanytojų – Kretingos muziejus, Lietuvos kariuomenės motorizuotų pėstininkų brigada „Žemaitija“, taip pat Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia, Kultūros centras bei Kretingos rajono savivaldybė. Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčioje šv. Mišių metu kenotafas buvo pašventintas ir iškilmingai įneštas į Chodkevičių šeimos mauzoliejų po pagrindiniu bažnyčios altoriumi. Kenotafo J. K. Chodkevičiui idėjos autorius – Lietuvos kariuomenės Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ G9 skyriaus Visuomenės informavimo specialistas Nerijus Čapas. Kenotafo vizualizacijos idėja – bendras skulptoriaus Vytauto Baransko, Kretingos muziejaus istorikų bei Kretingos pranciškonų kūrinys. 

Lietuvos didžiojo etmono J. K. Chodkevičiaus 400-ųjų mirties metinių paminėjimo ceremonijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, Sausumos pajėgų vadas brigados generolas Raimundas Vaikšnoras, Seimo nariai, Kretingos rajono savivaldybės vadovai.