Krei­pia­si į per­si­rgu­siuo­sius CO­VID-19: mums rei­kia jūsų krau­jo

Šiauliai

San­ta­ros kli­nikų Krau­jo cent­ro va­dovė gy­dy­to­ja he­ma­to­logė Li­na Kry­žaus­kaitė: „Ne­se­niai pa­si­rodė pir­mie­ji kli­ni­ki­niai ty­ri­mai, ku­riuo­se ly­gi­na­mos dvi pa­cientų grupės: tie, ku­rie ga­vo an­tikūnų, ir tie, ku­rie jų ne­ga­vo. Nus­ta­ty­ta, kad pirmųjų pro­gre­si­ja iš leng­vos li­gos sta­di­jos į sun­kią yra daug ma­žesnė.“ (L. Kry­žaus­kaitės as­me­ni­nio al­bu­mo nuo­tr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

156900

Ko­ro­na­vi­ru­su per­si­rgu­sio as­mens krau­jo plaz­ma, ki­taip va­di­na­ma imu­ni­ne plaz­ma, ga­li pa­dėti sveik­ti ki­tiems. Nuo CO­VID-19 Lie­tu­vo­je jau pa­svei­ko dau­giau nei 25 tūkst. žmo­nių. Vis tik imu­ninės plaz­mos do­norų skai­čius ne­sie­kia nė po­ros šimtų.

Koronavirusu persirgusi šiauliečių pora džiaugiasi lengvai išlaikiusi baisiausią šių dienų egzaminą – menkai juntami ligos simptomai juos kamavo tik keletą dienų. Dabar šiauliečiai ruošiasi poilsiui egzotiškoje Atlanto vandenyno saloje, mat skrydžių ir viešbučių kainos nesikandžioja, o ir baimės užsikrėsti jiedu sako nebejaučiantys.

Yra pagrindo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, asmenų, kuriems koronavirusas būtų diagnozuotas praėjus mažiausiai trims mėnesiams po pasveikimo, Lietuvoje yra vos keli. Šie asmenys buvo užsikrėtę pavasario pradžioje ir dabar jiems vėl diagnozuota COVID-19 liga.

Tiesa, prieš išvykdami šiauliečiai norėtų padėti tiems, kurių kova su koronavirusu bus sunkesnė. Pora planuoja tapti imuninės plazmos donorais.

Lietuvoje tokio tipo donorystė nėra centralizuota, o gydymą imunine plazma, gaunama iš COVID-19 persirgusio donoro kraujo, taiko vienintelė įstaiga šalyje – VUL Santaros klinikos. Tikėtina, kad šis gydymo metodas netrukus bus pradėtas taikyti ir LSMUL Kauno klinikose.

Kaip „Etaplius“ informavo Kauno klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Austė Aleksandravičiūtė-Šviažienė, klinikų Kraujo centre šiuo metu atliekamos imuninės plazmos surinkimo procedūros. Tuo metu Respublikinėje Šiaulių ligoninėje į gydymą imunine plazma žiūrima atsargiai. Įstaigos atstovė spaudai Zita Katkienė teigia, kad medikai nenori „eksperimentuoti su ligoniais“. Taigi kol kas tiesiausias kelias tapti imuninės plazmos donoru arba išbandyti šį gydymo metodą veda į sostinę.

„Trumpai kalbant, vienos donorystės užtenka vienam sergančiajam. Per šiuos dešimt epidemijos mėnesių turėjome apie 140 žmonių, kurie tapo donorais ir darė tai ne po vieną kartą. Donavo ir tris, ir daugiau kartų. Palyginti su skaičiumi žmonių, kurie susirgo ir pasveiko, tai yra labai nedaug“, – sako Santaros klinikų Kraujo centro vadovė gydytoja hematologė Lina Kryžauskaitė.

– Galbūt žmones gąsdina procedūra. Ar ji kuo nors ypatinga, sudėtinga?

– Imuninę plazmą COVID-19 ligai gydyti galime paimti standartinės donacijos metu, bet tuo atveju plazmos kiekis paprastai būna per mažas. Yra kitas būdas – aferezė. Tai – standartinė, visame pasaulyje atliekama procedūra, kurią taikydami gauname daugiau reikiamo kraujo komponento. Įprastos kraujo donacijos metu galime gauti apie 200 ml plazmos, o aferezės būdu – 600–750 ml.
Beje, aferezę donorui galime kartoti kas porą savaičių, kai kuriose šalyse tai daryti leidžiama ir kas savaitę.

Imuninėje plazmoje yra specifinių baltymų, vadinamųjų antikūnų, kurie susidaro koronavirusu persirgusio žmogaus organizme. Mūsų tikslas – šią, jau paruoštą, antikūnų porciją perduoti pacientams, kurių imunitetas silpnas ir negali suformuoti adekvačios imuninės reakcijos į virusą. Tai – senyvo amžiaus žmonės, žmonės po transplantacijų, chemoterapijų ir kt. Jiems COVID-19 ligos eiga gali būti labai sudėtinga, turinti komplikacijų.

– Gydymas imunine plazma kol kas nėra patvirtintas Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM), jį propaguoja toli gražu ne visos gydymo įstaigos. Ar yra įrodymų apie tokio gydymo metodo veiksmingumą?

– Neseniai pasirodė pirmieji klinikiniai tyrimai, kuriuose lyginamos dvi pacientų grupės: tie, kurie gavo antikūnų, ir tie, kurie jų negavo. Nustatyta, kad pirmųjų progresija iš lengvos ligos stadijos į sunkią yra daug mažesnė. Ypač kai kalbame apie vyresnius pacientus, kurie turi gretutinių ligų ir kuriems gydymas buvo pradėtas taikyti kuo anksčiau – pavyzdžiui, praėjus ne daugiau kaip trims dienoms nuo susirgimo pradžios.

Pats gydymas imunine plazma nėra naujas dalykas – jis buvo taikomas jau XX a. kitų virusinių pandemijų metu. Taikyti jį ar ne, visų pirma sprendžia gydytojų konsiliumas, tuomet sutikimą turi duoti pats pacientas ir etikos komisija. Beje, gydymą imunine plazma planuojama įtraukti į naująją SAM COVID-19 ligos gydymo metodikos redakciją.

– Ar jūsų praktikoje buvo asmenų, atsisakiusių šio gydymo metodo?

– Ne. Aišku, nekalbu apie tuos žmones, kurie apskritai visko atsisako.

– Ką daryti asmeniui, norinčiam tapti imuninės plazmos donoru?

– Atvykti į Santaros klinikų Kraujo centrą. Prieš tai būtina užsiregistruoti elektroniniu paštu tavokraujas@santa.lt. Su jumis susisieks specialistas, pateiks tam tikrų klausimų, sutars dėl atvykimo datos ir laiko. Imuninės plazmos donorams galioja tokie patys reikalavimai kaip ir standartiniams donorams, aišku, yra ir papildomų sąlygų. Imuninės plazmos donorais gali tapti tie asmenys, kurie bent mėnesį nejaučia simptomų ir kurių susirgimas COVID-19 buvo patvirtintas, dokumentuotas.

Imuninės plazmos donorams matuojame donoro antikūnų kiekį, nes kiekvieno žmogaus imuninė sistema į virusą reaguoja skirtingai. Vieni antikūnų turi tiek, kad galime kviesti juos tapti donorais ne vieną kartą, kitų imuninės plazmos donoro „karjera“ baigiasi taip ir neprasidėjusi: žmogus susirgo, pasveiko, jo organizme susiformavo imunitetas, bet antikūnų per mažai, kad jis taptų donoru.

– Savo antikūnus atiduodame kitiems. O kas lieka mums patiems?

– Tikiu, kad šis klausimas neramina daugelį. Galbūt netgi atbaido nuo minties tapti donoru. Norėčiau pabrėžti: žmogaus imuninei sistemai tai neturi jokios įtakos – ji toliau gamina tiek antikūnų, kiek gali gaminti. Renkame tik imuninės sistemos paruoštą produktą. Imuninės ląstelės, vadinamieji antikūnų fabrikėliai, neliečiamos ir nerenkamos.

– Kaip apskritai pandemija paveikė kraujo donorystę?

– Kraujas nėra ilgo galiojimo produktas. Pavyzdžiui, eritrocitų masė galioja apie mėnesį, trombocitų koncentratai – iki penkių parų. Todėl turi būti pusiausvyra tarp to, kiek kraujo paruošiame ir kiek jo pateiksime pacientams. Dabar kraujo poreikis sumažėjęs, nes sumažėję ir planinių operacijų ligoninėse. Donorų, žinoma, irgi mažiau. Bet jeigu ryt arba poryt viskas staiga atsigautų, kraujo pritrūktume. Panašią situaciją jau išgyvenome po pirmosios bangos.

Džiaugiamės, kad prireikus donorai atsiliepia – Lietuvoje yra daug gerų ir pilietiškų žmonių, suprantančių donorystės svarbą. Jie turi savybę dalytis, buvo, yra ir bus donorais.

Kalbant apie imuninės plazmos donorystę, suvokimo dar trūksta. Žmogus pasveiksta nuo COVID-19 ir galvoja – viskas, daugiau nebesirgsiu. Ne visai taip – mes dar nepažįstame šito viruso. Nesi garantuotas, kad vėl nesusirgsi tu pats, tavo artimieji. Duomenų apie imuninės plazmos veiksmingumą pasirodo vis daugiau, todėl norėtųsi, kad jos sukauptume tiek, jog užtektų kuo didesniam skaičiui žmonių.

Imuninės plazmos galėtume skirti vyresnio amžiaus žmonėms, onkologiniams ligoniams – taip neleistumėme jiems įsisirgti. Na, o kai atkeliaus vakcina, imuninė plazma nenueis perniek. Laikoma tinkamoje temperatūroje, ji galioja trejus metus ir gali būti panaudota kitoms indikacijoms.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt