Kovo 16-oji – Knygnešių diena

Klaipėda
Mindaugas Jonušas Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Artėja knygnešio diena, kuri primena reiškinį, kurį UNESCO įvertino, kaip unikalų reiškinį pasaulyje. 1864 -1904 m. už lietuviškų knygų, lotyniškąja abėcėle platinimą buvo baudžiama kalėjimu ar tremtimi, tačiau knygos aktyviai gabentos į Lietuvą, ėjo iš rankų į rankas, literatūros kūrinius perpasakodavo keliaujantys amatininkai, atostogaujantys studentai.
Žmonės dėl knygos rizikuodavo viskuo. Tai rodo didžiulę pagarbą knygai, gimtajam žodžiui. Vyskupo M. Valančiaus iniciatyva atsirado pirmoji knygnešių organizaciją. Daug nuveikė Garšvių bendrovė, „Atgajos“, „Sietyno“, „Artojų“ ir „Lietuvos tarnų“ draugijos.

Koks mūsų santykis su knyga šiandien? Daug bibliotekų naujai pastatytų, suremontuotų, visos jos modernizuotos. Informacijos technologijos atveria prieigas vienoje bibliotekoje prie labai tolimų informacinių šaltinių.

Knygos sensta, keičiasi požiūris į jų apipavidalinimą, pasirodo nauji leidimai, naujos knygos, keičiančios senąsias. Atsiranda knygų, kurios nereikalingos namuose ar bibliotekų lentynoje. Knyga ne prekės pakuotė, kurią išmetame į konteinerį. Pirma bandoma jai suteikti antrą gyvenimą, artiname prie vartotojo. Tai geri norai, bet kaip su pagarba knygai. Juk gerbtinas dalykas nesimėto bet kur.

Ar tos iniciatyvos platinti knygas bet kaip žmonių susibūrimų vietose neatrodo kažkaip ne visai etiškai? Manyčiau, autoriui tikrai nėra malonu savo knygą pamatyti autobuso stotelėje, kaugėje kitų papilkėjusių nuo laiko knygų. Klaipėdoje teko matyti kavinės palanges nukrautas varganomis knygomis Prieš naujus metus matome dekoratyvines kompozicijas iš knygų viešosiose erdvėse.

Graudus reginys, nors imk ir paieškok rietuvėje apsakymo „Brisiaus galas“.
Mokiniai kažkodėl sunkiai mokosi skaityti, greitasis skaitymas stelbia dailųjį. Prastas skaitymas trukdo pamėgti knygas. Didžiulėse kaimo erdvėse nėra bibliotekų, nėra mokyklų – nėra kam skatinti pomėgio skaityti. Gal užkampio žmonėms ir reikėtų priminti, kad knyga gali padėti gražiau praleisti laisvalaikį, išmokyti reikšti mintis, suvokti vertybes, įvertinti save ir supančius žmones.

Ji gali būti draugas, kai užklumpa rimta liga, suteikti paguodos nelaimėje. Tačiau reikia prisiminti pagarbą knygai. Kažkur pamesta, numesta ji nėra patraukli, priešingai kelia nevertingo daikto įspūdį.

Jei po kaimus važinėja parduotuvė ant ratų – kodėl neužsuka biblioteka. Reikėtų būti dėkingiems tiems autoriams , kurie knygos pristatymus rengia mažuose miesteliuose, kaimo gyvenvietėse.

Jei dalis knygos turinio paseno, išvaizda tapo nepatraukli, gal ir galima būtų pasiūlyti suteikti jai antrą gyvenimą, bet prieš tai reikėtų pamąstyti, kada ir kur.