Angle down Atgal

Kontrolierė: švietimo sistema diskriminuoja vaikus su specialiaisiais poreikiais

Dabartinė švietimo sistema diskriminuoja vaikus su specialiaisiais poreikiais, ketvirtadienį skelbia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.

Lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė nustatė, kad moksleiviai, baigę pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, netenka teisės įgyti norimą išsilavinimą.

„Pagal esamus aprašus, reglamentuojančius moksleivių su sutrikusiu intelektu švietimą, asmuo, dėl savo negalios besimokantis pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, neįgyja pagrindinio išsilavinimo. Tai reškia, kad vėliau jis negali mokytis gimnazijoje, profesinėje mokykloje, įstoti į universitetą ar kolegiją“, – teigia kontrolieriaus tarnyba.

Pasak pranešimo, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nesutinka su tokiu vertinimu ir teigia, jog „specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems mokiniams suteikiama galimybė lavintis, mokytis, įgyti išsilavinimą ir kvalifikaciją pagal turimus gebėjimus.“

Atlikusi tyrimą, A. Skardžiuvienė konstatavo, kad teisės aktai, pagal kuriuos organizuojamas proto negalią ir kitų specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų ugdymas, pažeidžia Lygių galimybių įstatymą bei tarptautinius Lietuvos įsipareigojimus. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencija, kurią yra ratifikavusi ir Lietuva, numato šalies pareigą negalią turintiems asmenims užtikrinti galimybę gauti bendrąjį išsilavinimą ir profesinį mokymą.

Jie taip pat turi teisę gauti suaugusiųjų mokymą bei galimybę mokytis visą gyvenimą lygiai su kitais. Šis dokumentas draudžia neįgaliems vaikams nesudaryti galimybės įgyti nemokamą privalomą pradinį arba vidurinį išsilavinimą.

Kontrolieriaus tarnybos teigimu, šiuo metu vienintelė galimybė tokiems moksleiviams toliau mokytis – socialinių įgūdžių ugdymo programa. Jos tikslas – pagal mokinių gebėjimus suteikti kalbinių, kultūrinių, socialinių, bendrųjų įgūdžių bei profesinės kompetencijos pagrindus.

Pagal ją asmenys ugdomi specialiuose centruose, o įgytos žinios nėra tapačios nei pagrindiniam, nei viduriniam išsilavinimui.

Į lygių galimybių kontrolierę kreipėsi mama, kurios sūnui nustatytas vidutinis neįgalumo lygis. Pasak jos, vaikui paprastai reikia daugiau laiko skirtoms užduotims atlikti. Prieš jam pradedant mokytis pagal individualizuotą pagrindinio ugdymo programą, mamos teigimu, niekas neinformavo, jog po to mokinys iš viso nebegalės dalyvauti bendrajame ugdyme.

Pasak pareiškėjos, prieš pat 10-os klasės pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo egzaminus ji buvo informuota, kad jos sūnus negali laikyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo egzaminų.

Nors mokykla pranešė, kad vaikas gaus tokį patį 10-os klasės baigimo pažymėjimą, jį gavusi pareiškėja pamatė, kad dokumentas kitoks negu kitų mokinių gauti pažymėjimai.

„Pareiškėja kreipėsi į daugybę vidurinį išsilavinimą teikiančių mokyklų, tarp jų, ir į profesinių mokyklų, bet su pareiškėjos sūnaus gautu 10-os klasės baigimo pažymėjimu jokios mokyklos nepriima tęsti mokymosi“, – teigiama kontrolierės sprendime.

Švietimo įstatymas skelbia, jog didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys moksleiviai mokosi pagal jiems tinkamas sąlygas.

„Tai reiškia, kad ugdymo procesas individualizuojamas, tačiau tokios aplinkybės negali užkirsti kelio toliau mokytis kartu su visais. Moksleiviai, baigę pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, pavyzdžiui, galėtų laikyti baigiamuosius egzaminus. Taip būtų patikrinta, ar jie pajėgūs siekti vidurinio ir aukštojo išsilavinimo. Dabartinė tvarka juos tiesiog aklai išmeta iš sistemos užkirsdama kelią rinktis, ką daryti su savo gyvenimu“, – sako A. Skardžiuvienė.

Lygių galimybių kontrolierė kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją siūlydama pakeisti asmenis su negalia diskriminuojančią tvarką.

Specialieji ugdymosi poreikiai yra pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų bei nepalankių aplinkos veiksnių.

BNS

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite