Angle down Atgal

Konkurencijos tarybai – prašymas ištirti Palangos savivaldos veiksmus

Lietuvos respublikiniai būsto valdymo ir priežiūros rūmai kreipėsi į šalies Konkurencijos tarybą prašydami pradėti tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės veiksmų. Daugiabučių gyvenamųjų namų butų ir kitų patalpų bendrojo naudojimo objektų valdytojus vienijančiai organizacijai kilo pagrįstų įtarimų, kad kurorto savivaldybė galimai proteguoja savo valdomos įmonės „Palangos komunalinis ūkis“, vykdančios daugiabučių administravimo ir priežiūros veiklą, interesus bei iškreipia sąžiningos konkurencijos sąlygas. Tarybai pateikiama įrodymų, kad įmonė didžiąja dalimi išlaikoma iš miesto biudžeto.

Mieste – aktyvi konkurencija

Palangos mieste leidimą teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugas turi net 7 privatūs subjektai: UAB „Inservis“, UAB „Palangos ūkis“, UAB „Palangos butų ūkis“, UAB „BV Dominus“, UAB „Jūros būstas“, UAB „Dominus projektai“ ir Robertas Kavaliauskas. Toks rinkos dalyvių skaičius pranoksta kitus panašaus dydžio Lietuvos miestus ir liudija, kad Palangoje yra daugiau nei pakankamos sąlygos efektyviai konkurencijai užtikrinti.

Tai įrodo ir Rūmų nuolat gaunamos iš paslaugas Palangos mieste teikiančių įmonių tarpusavio pretenzijos, nulemtos iš esmės konkurencijos dėl administruotinų daugiabučių namų.

Rūmų nuomone, esant pakankamam skaičiui privačių įmonių, kurorto savivaldybei nėra ir nebuvo pagrindo bei būtinumo imtis priemonių nuo 2012 metų pradėti pačiai teikti daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugas per įmonę „Palangos komunalinis ūkis“.

Konkurencijos taryba jau anksčiau yra pažymėjusi, kad savivaldybės turėtų teikti visuomenės poreikiams ir interesams užtikrinti būtinas paslaugas tik tada, kai jų teikimo negali užtikrinti veiksminga konkurencija tarp privačių ūkio subjektų ar paslaugų neteikia privatus verslas. Vis dėlto tai turėtų būti laikoma išimtine savivaldybių veikla.

Savivaldybė susikūrė interesų konfliktą

Nemažiau svarbu ir tai, kad būdama vienintele „Palangos komunalinio ūkio“ akcininke miesto savivaldybė pati susikūrė interesų konfliktą, nes turi esminę įtaką tiek šios įmonės komercinei veiklai, tiek jos veikimo lauko priežiūros ir kontrolės sferai.

Interesų konflikto gylį liudija skaičiai: 2018 metais iš visų bendrų „Palangos komunalinio ūkio“ pajamų – 4 893 661 eurų – net 3 993 682 eurus arba 81,6 proc. sudarė pajamų dalis, gauta iš Palangos miesto savivaldybės. Iš šių duomenų akivaizdu, kad savivaldybės įmonės vykdoma veikla yra didžiąja dalimi dotuojama iš miesto biudžeto. Tokiu būdu Palangos biudžeto asignavimai finansinei veiklai, susijusiai su miesto aplinkos tvarkymu ir priežiūra, suveikė kaip materialinė ir finansinė parama bei sudarė sąlygas sumažinti „Palangos komunalinio ūkio“ vykdomos kitos veiklos nuostolius, kuriuos rinkos sąlygomis bendrovė turėtų padengti savo pačios lėšomis ir prisiimti riziką, ką daro analogiškas paslaugas teikiantis privatus verslas.

Be to, Rūmų turimi duomenys rodo, kad įmonė „Palangos komunalinis ūkis“ nepatyrė jokių išlaidų įsigydama naudojamas patalpas adresu Ganyklos 34 g., kurios jai buvo perleistos Palangos miesto tarybos sprendimu. Tai dar vienas veiksmas, leidžiantis savivaldybės įmonei sumažinti veiklos sąnaudas ir taip suteikiantis palankesnes sąlygas, palyginus su rinkoje veikiančiomis kitomis bendrovėmis.

Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, Tarybos prašoma išnagrinėti, ar Palangos miesto savivaldybė nepažeidė Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatų, nurodančių savivaldybių pareigą užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite