Serga 17 metų

Kelmiškiui Viktorui Milikui antrą kartą inkstas buvo persodintas prieš trejus metus. „Ryžausi operacijai, nes žinojau visus gyvenimo, atliekant dializes ir turint persodintą donoro organą, trūkumus ir privalumus“, – sako 47-erių vyras.

V. Milikas teigia, kad jo inkstai buvo silpni nuo gimimo. Vėliau jam nustatytas lėtinis pielonefritas – inkstų uždegimas. Dėl to gydytojai net patarė persikelti gyventi į šiltesnius kraštus. Tad ilgą laiką šeima gyveno tuometinės Sovietų Sąjungos pietuose.

Labai prastai Viktoras pasijuto, būdamas 30-ies. „Pakilo aukšta temperatūra, pradėjo pykinti. Kelmės gydytojai iš karto pasakė, kad mano inkstai nebedirba ir teks daryti dializes. Išsigandau, bet gydytojas patikino, kad rinktis negaliu: jei atsisakysiu – 3–4 dienos ir viskas“, – prisimena pašnekovas.

Dializės procedūros Viktorui buvo atliekamos 2,5 metų. Tada atsirado pirmasis inkstų donoras, bet vyras atsisakė operacijos. Jai ryžosi tik 2005-aisiais.

Pirmus metus po operacijos jis jautėsi prastai, tačiau ilgainiui organizmas prisitaikė ir Viktoras ėmė gyventi beveik normaliai. Vis dėlto po 7 m. organizmas atmetė persodintą inkstą ir vėl teko sugrįžti prie dializių.

„Iš pradžių iš kaimo važinėjau į ligoninę Šiauliuose, o paskui „Diaverum“ kliniką atidarė Kelmėje. Tapo ne tik labai patogu, bet ir malonu – ten dirba geri žmonės, graži ir maloni aplinka, daug ramiau nei valstybinėje įstaigoje“, – prisimena V. Milikas.

Vis dėlto jis nesiliovė galvojęs apie transplantaciją. „Imuniteto slopinimas po operacijos alina organizmą, bet dializė vargina labiau, nes turi kas antrą dieną būti klinikoje – nei kur išvažiuosi, nei ką padarysi“, – teigia vyras.

Šešerius metus neatsirado tinkamo donoro – net 17 kartų Viktoras vyko pas transplantologus ir kai beveik buvo praradęs viltį, gydytojai jį nudžiugino – pagaliau tiko pasiūlytas inkstas.

Dabar Viktoras jaučiasi gerai, užsiima visuomenine veikla, kaip pats sako, „pamokslauja apie sveiką gyvenimo būdą, jogą, vegetarizmą“, daug keliauja. Tiesa, jis keliavo ir tuomet, kai buvo atliekamos dializės – ir po Lietuvą, ir į užsienį. „Diaverum“ darbuotojai surasdavo klinikų ir susitardavo, kad jį priimtų, o už procedūras, kaip ir Lietuvoje, mokėdavo ligonių kasos.

Gydytojo pergalė

„Nustatyta galutinės stadijos inkstų liga – didelis išbandymas ir pacientui, ir jo šeimai. Vis dėlto dažnai naujiems pacientams sakome, kad dializės – ne gyvenimo pabaiga, o tik gyvenimo būdo pasikeitimas“, – sako „Diaverum“ Kelmės klinikos vadovė gydytoja nefrologė Vaida Petrauskienė.

Koks bus parinktas gydymas – hemodializė, peritoninė dializė ar inksto transplantacija, priklauso nuo paciento sveikatos būklės ir jo gyvenimo būdo.

Gydytoja teigia, kad nuo hemodializės kokybės labai priklauso ne tik paciento savijauta, bet ir jo sveikata bei transplantacijos sėkmė. Todėl „Diaverum“ klinikų prioritetas – dializės kokybė.

Kad hemodializė būtų kokybiška, labai svarbu modernūs dializės aparatai. „Diaverum“ kompanija, kuri turi didelį klinikų tinklą įvairiose šalyse, daug investuoja į naujausias dializės priemones. Šiose klinikose visiems pacientams dializės atliekamos tik didelio pralaidumo dializatoriais, kurie iš ligonio organizmo geriau išvalo susikaupusias žalingas medžiagas. Jei reikia, pacientui atliekamos ir hemodiafiltracijos procedūros.

Kokybiškai dializei atlikti būtinas ir švarus vanduo. „Diaverum“ turi pažangiausių vandens valymo įrenginių ir nuolat kontroliuoja vandens kokybę.

Kad pacientas jaustųsi gerai, labai svarbu gerai reguliuoti vadinamąjį „sausą“ svorį – kiek žmogus sveria, atmetus skysčius. Ilgą laiką jį gydytojai nustatydavo, remdamiesi patirtimi bei klinikiniais duomenimis. „Diaverum“ įsigijo ir sėkmingai praktikoje naudoja bioimpedanso aparatą, kuriuo tiksliau nustato „sausą“ svorį. Visi „Diaverum“ pacientai turi privalumą būti ištirti šiuo aparatu.

Konsultuoja specialistai

Tam, kad būtų užtikrinta aukšta dializės kokybė, personalui reikia specifinių žinių, todėl „Diaverum“ daug investuoja į gydytojų kvalifikaciją. Netgi į mažesnius dializių centrus iš universitetinių ligoninių konsultuoti atvyksta specialistų – nefrologų, kraujagyslių chirurgų. Dėl to pacientams nereikia gaišti laiko kelionėms į didesnius miestus, laukti eilėse ir pan.

Pacientui ilgą laiką atliekant kokybišką dializę, svarbu ir kontroliuoti jo arterinį kraujo spaudimą, optimaliai gydyti mažakraujystę ir kitas komplikacijas. Tada būna geresnė ligonio širdies ir kraujagyslių sistemos būklė, jo organizmas atsparesnis infekcijoms. Šiose klinikose gydytojas nefrologas nuolat analizuoja paciento kraujo rodiklius ir pagal juos skiria gydymą.

„Geras ilgalaikis gydymas dializėmis priklauso nuo mūsų žinių, pastangų ir, žinoma, nuo paciento noro bendradarbiauti bei rūpintis savo sveikata“, – įsitikinusi gydytoja.

2016 m. Nacionalinio transplantacijos biuro duomenimis, per 46 metus Lietuvoje atlikta 1 900 inkstų transplantacijų. Gerėjant dializės paslaugų kokybei, transplantuoti inkstai ilgiau išgyvena ir pacientai visą tą laiką gali gyventi aktyvesnį, produktyvesnį gyvenimą. Tik efektyviai išvalius organizmą nuo medžiagų apykaitos metu susikaupusių toksinų, sureguliavus fosforo, hemoglobino, kalcio kiekius organizme, pacientas rečiau suserga širdies kraujagyslių ligomis, nuo kurių priklauso ne tik transplantuoto inksto, bet ir paties paciento išgyvenamumas. „Galime teigti, kad sėkminga transplantacija yra tiek paciento, tiek dializės medicinos komandos, kurią sudaro gydytojai, slaugytojai ir kiti nariai, pergalė“, – sako
V. Petrauskienė.

Asta Šmidt

Daugiau apie klinikos filialus ir teikiamas paslaugas galite sužinoti
www.diaverum.com, tel. +370 5 276 2417.

Reklama