REDAKCIJA REKOMENDUOJA
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Veidai2019 m. Balandžio 16 d. 12:00

Kodėl žemaitis iš Rumšiškių nemėgsta žemaičių blynų

Kaunas

Už dalyvavimą Sausio 13-osios įvykiuose I. Mačiuką apdovanojo Prezidentas V. Adamkus.

Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt


79838

Sunku būtų teisingai ir nieko nepamirštant išvardinti visas veiklas, kuriose dalyvavo ir dabar tebedalyvauja šaunus žemaitis, dabar jau senokai – Rumšiškių gyventojas Ignas Mačiukas: saviveikla, sportas, visuomeninė veikla. Ir, atrodo, kad šiam vyrui viskam užtenka jėgų ir noro.

2.png

SPORTAVO NUO JAUNUMĖS

Prieš 65 – ejus metus Ignas Mačiukas gimė Skuodo rajone, Notėnų kaime. „Mano kaimas – vienas žinomiausių ir seniausių šiame krašte, jam sukako jau 765 metai“, - sako I. Mačiukas. Su žemaičiu, kilusiu iš daugiavaikės aštuonių vaikų šeimos, susipažinome Žiežmariuose, viename iš renginių, kur grojo linksmoji kapelija „Žiežmara“.

Joje akordeonu groja ir su kitais vyrais drauge dainuoja Ignas Mačiukas. Kaip prisimena pašnekovas, jo tėveliai Bronė ir Ignas Mačiukai dainavo visada, tėtis, savamokslis muzikantas, grojo klarnetu ir akordeonu Vyriausiasis sūnus buvo pavadintas tėčio Igno vardu. Vaikinas vidurinę mokyklą baigė Klaipėdoje, nes jo kaime nebuvo vidurinės. Jau besimokydamas Klaipėdoje aukštas vaikinas pamėgo krepšinį, atstovavo jaunučių ir jaunių bei jaunimo krepšinio rinktines.

Kai po vidurinės baigimo Ignas išvyko studijuoti į Vilniaus pedagoginį, atletišką vaikiną sugundė kita sporto šaka. Jis, bestudijuodamas geografiją, pasirinko irklavimą. Kaip irkluotojas I. Mačiukas tapo daugkartiniu Lietuvos čempionu, TSRS irklavimo čempionato sidabro medalių laimėtoju, du kartus iškovojo taurę, tapo tarptautinės klasės sporto meistru. Sportas tapo Igno Mačiuko ne tik hobiu, bet ir pragyvenimo šaltiniu.

Jis dirbo Lietuvos irkluotojų rinktinės treneriu, tapo jau Nepriklausomos Lietuvos irklavimo federacijos generaliniu sekretoriumi.
SĄJŪDŽIO RĖMĖJAS IR APSAUGINIS

Kai atgimė Sąjūdis ir vyko mitingai, I. Mačiukui teko organizuoti apsaugą, saugoti Aukščiausios tarybos pirmininką Vytautą Landsbergį. I. Mačiukas prisimena, kad tuo metu V. Landsbergis pradėjo gauti grasinimų, laiškų su noru pakenkti. Sąjūdiečiai nutarė V. Landsbergį saugoti, kviesdami į apsaugą savanorius, dažniausiai sportininkus. „Teko ne kartą su „omonininkais“ pasistumdyti, saugoti Sąjūdžio vadovus mitinguose, Taryboje. Kartą buvau paprašytas anksti ryte palydėti V. Landsbergį į Kauną. Tuomet buvo jau užimtas Vilniaus oro uostas. Pamaniau, gal teks palikti Lietuvą, atsisveikinau su žmona. Bet iš tiesų vykome susitikti su kardinolu V. Sladkevičiumi, tą kartą parvežėje jo palaimintą Rūpintojėlį į Aukščiausiąją tarybą. Artėjo sausio 13 – oji, buvo daug įtampos“, - pasakojo I. Mačiukas. Už dalyvavimą Sausio 13 – osios įvykiuose Prezidentas Valdas Adamkus apdovanojo Igną Mačiuką medaliu.
ATKŪRĖ OLIMPINĮ KOMITETĄ

Kartu su kitų organizacijų atstovais I. Mačiukui teko garbė atkurti Lietuvos olimpinį komitetą. Tada amerikiečiai pasiūlė organizuoti loteriją, taip A. Muraška ir kiti įkūrė „Olifėją“ Pasak I. Mačiuko, jam buvo pasiūlyta vadovauti „Olifėjos“ Kauno skyriui. Pašnekovas prisiminė, kad su žmona ilgai nesvarstė, kur įsikurti. Kaune gyventi jie nepanoro, tad dairėsi vietos netoli šio miesto. Pardavę Vilniuje turėtą dviejų kambarių butą jie įsigijo namą Rumšiškėse.

Čia I. Mačiukas gyvena jau 22 metus. Vyras labai džiaugiasi savo plačia gimine. Pats jis su sutuoktine užaugino vieną dukrą, bet kiti jo broliai ir seserys yra pasklidę po visą Lietuvą. Ignas Mačiukas jau neturi tėvelio, bet gyva mama, kuriai neseniai sukako 88 – eri. Mama, kaip daugiavaikė motina, yra apdovanota medaliu. „Esu žemaitis iki pašaknų. Kai pervažiuoju Nevėžį, man net ašaros išbyra, pasiekus Žemaitiją.

Nemėgstu, kad virtų bulvių su mėsa blynai, kurie visai nėra žemaitiškas valgis, vadinami žemaičių. Mama mums jų negamino. Skaniausi patiekalai yra žemaitiškas kastinys, spirginė ir kleckai, kurie primena cepelinus“, - sako vyras, dabar vadovaujantis Kauno miesto Neįgaliųjų draugijai, esantis vienu iš Lietuvos parolimpinio komiteto vadovų. Jis neslepia, kad turi daug veiklos, dažnai susitinka ne tik su broliais ir seserimis, bet ir su savo draugais žemaičiais.

Artimiausiuose vyro planuose – eilinės Lietuvos neįgaliųjų sporto žaidynės, kurios bus jau 12-osios ir kurias šis aktyvus žemaitis organizuoja nuo pat pirmojo karto.

Virginija Šimkūnienė

Autorės ir asmeninio archyvo nuotr.

1.png



REDAKCIJA REKOMENDUOJA