Kodėl pavargti nuo mėgstamo darbo ir žmonių yra normalu?

Vilnius
Nuovargis © Pixabay.com
Reporteris Agnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Psichologams neretai tenka nagrinėti įvairius klausimus, susijusius su skyrybomis, žema saviverte, nekontroliuojamomis emocijomis, vaikų auklėjimo problemomis, savirealizacija. Pastaruoju metu vis dažniau pagalbos kreipiasi žmonės, kurie pagal socialinius matus gyvena gerai, tačiau vidujai yra labai nepatenkinti savo gyvenimu. Jie nesupranta, kodėl pradėjo pavargti nuo visko, nors dauguma jų turi gerus darbus, mylinčią šeimą, stiprią sveikatą.

„Ką man daryti? – klausia jauna moteris psichologės Aridikos Šarm. – Aš taip troškau tapti mama, tvarkytis namuose, užsiimti remontu. Ir štai pagimdžiau kūdikį, sėdžiu namuose ir tyliai kraustausi iš proto. Pavargau gyventi uždaryta, noriu į darbą, noriu vystytis, keliauti. Pasakykite, ar aš bloga motina?“

„Mano vyras – geras žmogus, – pasakoja kita moteris. – Tarp mūsų viskas gerai, seksas, supratimas, bendras biznis. Bet kuo toliau mes kartu, tuo labiau mane tas nervina. Mane erzina viskas jame. Manau, kad nustojau jį mylėti.“

„Kiek triūso ir laiko išeikvota tuščiai, – taip apibūdino savo situaciją vyras. – Penkerius metus ariau be atostogų ir išeiginių. Ir štai pradėjo plaukti pinigai, klientai, o man viskas įgriso. Kaip surasti užsiėmimą, kuris mane įkvėptų? Aš jau pardaviau tris verslus, nenoriu daugiau daryti tos pačios klaidos.“

Jeigu neleisite sau atsikvėpti – kils vėmimo refleksas

Kiekvienas iš šių žmonių klausė savo sielos šauksmo, užsiėmė mėgstamu darbu, gyveno su mielu žmogumi, tačiau jautėsi pervargę, prislėgti, atsidūrę ne savo vietoje. Susidariusią situaciją galima būtų vaizdingai apibūdinti taip: kad ir kaip smarkiai mėgtumėte eklerus, jeigu juos valgysite kasdien, ateis persisotinimo momentas. Jeigu ignoruosite šį signalą, toliau rysite pyragaičius, skrandis sureaguos.

Tai galioja ne tik maistui, bet ir darbui, hobiui, bendravimui. Visi tie minėti žmonės laiku neatkreipė dėmesio į „persisotinimo“ signalą, ir pradėjo jausti pasibodėjimą.

Išsklaidykime mitą apie paskirtį

Turbūt visi esame girdėję tokį partarimą: „Surask mėgstamą darbą, ir niekada neteks dirbti“. Šis posakis dar turi daugybę variacijų. Pavyzdžiui: „Su mylimu žmogumi niekada nebus nuobodu, niekada nepavargsite, tai, ką mylite, negali nusibosti, jeigu pajuntate neigiamas emocijas, vadinasi, žengiate ne ten, kur reikia. Visa tai skamba gražiai ir įtikinamai, tačiau tai nėra apie realų gyvenimą. Kad ir kaip mes mylėtume savo artimuosius ir savo veiklą, kuria užsiimame, mūsų resursai nėra begaliniai. Mes galime pavargti, susirgti, perdegti. Tai natūrali kūno reakcija į energijos trūkumą.

Jeigu jūsų automobilyje baigėsi benzinas, jūs neimsite tvirtinti, kad mašina yra bloga arba ji jums netinka. Reikia tik pripildyti degalų baką. Taip ir su žmogumi. Reikia padaryti pertrauką, pailsėti, atstatyti prarastas jėgas, pataria Aridika Šarm.

Susierzinimas – tai signalas, kad psichika perkrauta. Jūs pamiršote apie kitas gyvenimo sritis, nustojote kūrybiškai mąstyti. Jūs per daug įsigilinote į vieną dalyką ir praradote save, kas nulėmė psichologinį atsiribojimą (apsauginį gynybinį psichikos mechanizmą). Jeigu toliau save spausite per prievartą – sulūšite. Apims nerimas, depresija. Išsivystys psichosomatinės ligos, pradėsite nekęsti savo gyvenimo.

Nuovargis nuo visko – tai normalu

Žmonės gali pavargti nuo dalykų, kuriuos mėgsta, ir nuo žmonių, kuriuos myli. Tai mes susiliejame su savo aistros objektais, tai vėl atsiribojame ir norime pabūti vienumoje, kad suvirškintume savo emocijas, mintis, įgytą patirtį. Čia svarbu ne neigiami išgyvenimai, o jūsų reakcijų intensyvumas. Kažkuriuo momentu jų prisikaupia tiek daug, kad kūnui prireikia perkrovimo. Leiskite sau daryti pertraukas ir pailsėti nuo to, ką mylite.

Be šio proceso neįmanomi visaverčiai artimi santykiai ir gyvenimas kartu. Be to, neįmanoma suvokti tikrosios veiklos prasmės. Beje, kuo aktyviau mylite, kuo labiau pasiaukojantys būnate darbe ar santykiuose , tuo dažniau reikia persikrauti, tuo daugiau reikia laiko sau. Toks yra energijos išsaugojimo dėsnis.

Kokios pasekmės?

Vyras, kuris norėjo surasti naują pašaukimą, suprato, kad nuo ankstyvos jaunystės gyveno pagal schemą: „darbas– darbas– darbas“. Jam nelikdavo laiko mėgautis gyvenimu ir savo darbų rezultatais. Jis peržiūrėjo savo požiūrį į darbą, perleido dalį įsipareigojamų kitiems, susirado naują hobį, ėmė daugiau laiko skirti sūnui. Po kurio laiko jis atgavo gyvenimo džiaugsmą ir malonumą dirbti. Jis suprato, kad yra savo vietoje ir nereikia nieko daryti, kad jis išmoko atstatinėti savo resursus.

Jaunoji motina pasikalbėjo su vyru, atidavė vaiką į darželį ir pradėjo dirbti. Po poros mėnesių ji neatpažįstamai apsikeitė: nustojo niršti ant artimųjų, pavargti, susirūpino savo garderobu ir figūra.

Moteris, kuri persisotino šeimyniniu gyvenimu, išdrįso atsiplėšti nuo vyro ir savarankiškai imtis poros kūrybinių projektų. Ji ėmė vėl susitikinėti su draugėmis, susidomėjo šokiais ir joga. Po pusmečio jos jausmai įsižiebė nauja jėga. Ji pasiilgo vyro ir pradėjo žiūrėti į jį kitomis akimis. Jų santykiams prasidėjo antras pavasaris.

Nuovargis ir persisotinimas nėra baisus dalykas. Reikia tik laiku kai ką pakeisti, padaryti pertrauką, atstatyti prarastas jėgas. Gyvenimas nebūna monotoniškas. Įkvėpimo momentus keičia apatija, džiaugsmą – liūdesy, nuobodulį – entuziazmas. Tai natūrali gyvenimo tėkmė. Atsipalaiduokite, viskas su jumis gerai.

Alfa.lt