Kodėl neišvaizdus vaikinas protingai merginai gali būti vertingesnis už gražuolį

Vilnius
Pexels.com nuotr.
Reporteris Rasa Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Ar jums, merginos, dar nenusibodo daugybė saldžių vyriškų veidų žurnaluose ir televizijos bei kino ekranuose? Gal jus jau pradėjo traukti jų priešingybės – negražūs, plaukuoti, grubių bruožų vyrai?

Jei taip, tai – visai normalu. Merginoms būdinga įsimylėti ne rinktinius gražuolius, kuriuos domina tik madingų daiktų kolekcijos ir savo atvaizdas veidrodyje, o į tobulybes nepanašius kvazimodus. Kaip tai paaiškinti? Juk estetikos dėsniai vis dar egzistuoja.

Viskas labai paprasta. Įsivaizduokite tobulo gražuolio vaikystę ir jaunystę. Jį dievina mokytojai ir mergaitės, jo išvaizda grožisi tėvai, močiutės ir seneliai, į jo garbanas žvilgčioja dailiausia klasės draugė. Prie gero greitai priprantama. Jis pripranta nuolat būti dėmesio centre. Jam nereikia jokių pastangų. Jo dailus veidelis, mėlynos akys ir Apolono figūra visus darbus atlieka už jį.

Rezultatas dažnai būna apgailėtinas. Bendraujant su tokiu vyru moteriai tenka pasikliauti tik savimi. Jis neketina nieko daryti, kad užkariautų moters širdį ir ranką. Kam? Pačios atbėgs.

Labai greitai gražuolėlio veide įsismelkia nuobodulio ir arogancijos šešėlis. Jis tampa irzlus ir kaprizingas, stebisi, kodėl jo niekas neiškelia karjeros laiptais – juk jis ypatingas, ne toks kaip visi. O kai jis pagaliau supranta, kad niekas jam nepadės iškilti vien tik už gražias akis, būna jau per vėlu.

Beveik visur generaliniais direktoriais, įmonių vadovais, įvairių skyrių viršininkais dirba neišvaizdūs, bet protingi vyrukai, visi bendraamžiai jau vedę simpatiškas merginas, o gražuoliui tenka tik glostyti prieš veidrodį retėjančius plaukus ir jaustis nuskriaustam.

Visai kitaip klostosi negražių berniukų likimas. Vaikystėje jie paprastai kenčia dėl pašaipų ir mergaičių dėmesio stokos. Stengdamiesi patikti priešingos lyties atstovėms, jie patiria nemažai nesėkmių, būna išjuokiami.

Vieną dieną toks vaikinas aiškiai supranta, jog pasiekti sėkmę gyvenime jis galės pasitelkdamas ne išvaizdą, o visai kitus dalykus. Tuo metu, kai gražuolėlis skina laurus už svetimus nuopelnus (Dievo ir tėvų jam suteiktą išvaizdą), laksto į pasimatymus su merginomis, neišvaizdus vaikinas sėdi prie knygų, vysto savo intelektą, studijuoja, siekia sportinių pergalių. Jis pripranta atkakliai dirbti, ugdo kantrybę, mokosi disciplinos. Po kelerių metų jau niekas nebelaiko jo negražiu. Jo išvaizdos trūkumus nustelbia kiti privalumai. Svarbiausia, jog per tą laiką jis būna išmokęs, kaip vyrui dera elgtis su merginomis, globoti jas ir sakyti joms komplimentus.

Žinoma, pasitaiko išimčių. Ir vis dėto, mielos merginos, sutikusios negražų vaikiną, neskubėkite nusigręžti. Jis gali tapti jums patikimu ramsčiu gyvenime ir iš pilko peliuko pavirsti tikru vyru.

Ar dar reikia stebėtis, kad visais laikais tiek daug gražių moterų įsimyli „baisūnus“?! Kai žavioji Jacqueline Kennedy ištekėjo už negražaus Aristotelio Onassio, vienas įžūlus žurnalistas paklausė, kaip ji sugebėjo taip pasirinkti, juk jis negražus ir visa galva žemesnis už ją. Jacqueline tada pajuokavo: „Kai jis atsistoja ant savo piniginės, atrodo aukštas ir gražus.“ Kai kurie tėvynainiai pasmerkė Jacqueline, kad ji ištekėjo iš išskaičiavimo. Tačiau jos žodžių prasmė slypėjo kur kas giliau.

Moterys vertina ne tik ir ne tiek negražių vyrų materialinę gerovę, kiek tas jų savybes, kurios padėjo jiems tai pasiekti: protą, patirtį, valią, ryžtą, ištvermę, supratimą, humoro jausmą.

Tegul gražuoliai nedžiūgauja gėrėdamiesi savo atvaizdu. Kol jie tuo užsiėmę, merginos, išaugusios iš paauglystės amžiaus, vis dažniau atiduoda pirmenybę geros širdies kvazimodams, mokantiems siekti aukštumų ir vertinti moterį.

Daugiau skaitykite Alfa.lt