Kodėl Lie­tu­vo­je dau­giau­sia ne­pa­ten­kintųjų būsto šil­dy­mu?

Šiauliai

(jcomp nuotr.)

Monika ŠlekonytėŠaltinis: Etaplius.lt

161792

Eu­ro­pos Sąjun­gos sta­tis­ti­kos tar­ny­ba „Eu­ro-stat“ pa­skelbė 2019 m. ty­ri­mo duo­me­nis apie ša­lių na­rių gy­ve­namąjį būstą „Hou­sing in Eu­ro­pe“. Nors dau­gu­ma Lie­tu­vos ob­jek­ty­vių sta­tis­ti­nių ro­dik­lių ne­si­ski­ria nuo kai­my­ni­nių ša­lių ar net yra ge­res­ni, gy­ven­tojų ap­klau­sos duo­me­nys ro­do išs­kir­ti­nai di­delį ne­pa­si­ten­ki­nimą sąnau­do­mis būstui: iš­lai­dos van­de­niui, elekt­rai, du­joms, ši­lu­mai.

Apklausoje „Ar būsto paslaugos prieinamos?“ net 26,7 proc. Lietuvos gyventojų atsakė, kad negali būsto palaikyti pakankamai šilto. Tuo metu Latvijoje analogiškai atsakė 8 proc., o Estijoje tik 2,5 proc. gyventojų. Labiau negu Lietuvoje nepatenkinti tik Bulgarijos piliečiai – 30,1 proc.

Tai labai netikėtas rezultatas, turint galvoje, kad pastaraisiais metais būsto šildymo kainos Lietuvoje nuosekliai mažėjo. Specialistai pažymi, kad dalies gyventojų nepasitenkinimą galėjo nulemti nepakankamai spartus daugiabučių renovacijos procesas ir suvokimas, kad kokybišką būstą šildyti kainuotų gerokai pigiau.

Gal Lietuvoje paslaugų kainos aukštos?

„Eurostat“ duomenys rodo, kad Lietuvoje būsto išlaidų santykinis „portfelis“ ne tik vienas mažiausių, bet ir santykinai sumažėjo per paskutinius 9 metus. Išlaidų dydis Lietuvoje 2010 m. sudarė 45,3 proc. ES vidurkio, o 2019 m. atitinkamai 45 proc. Tuo metu šis rodiklis Latvijoje augo nuo 52,8 iki 61,2 proc., o Estijoje padidėjo nuo 60,6 net iki 70,2 proc. ES vidurkio.

Gal Lietuvoje žmonės daug mažiau uždirba ir todėl būsto išlaikymas santykinai brangus?

ES šalių duomenys rodo, kad Lietuvos gyventojų disponuojamų pajamų dalis, išleidžiama būstui, viena mažiausių – 14,4 proc., kai Latvijoje – 15,7 proc., o Lenkijoje – 18,1 proc. Mažiau išleidžiama tik 4 valstybėse. Estijoje – 14,2 proc.

Gal Lietuvoje didelė dalis nepasiturinčių gyventojų?

Analizė rodo, kad labai dideles būsto išlaidas, viršijančias 40 proc. disponuojamų pajamų, patiria 4,1 proc. Lietuvos miestų ir 5,3 proc. kaimo gyventojų. Ir tai yra ketvirtas geriausias rodiklis tarp ES valstybių. Panaši dalis gyventojų kreipiasi dėl kompensacijų už šildymą ir karštą vandenį.

Taigi, objektyvūs skaičiai nesuteikia pagrindo teigti, kad Lietuvos gyventojams 3 kartus sunkiau išlaikyti būstą negu, pavyzdžiui, latviams. Todėl tokio nepasitenkinimo priežasčių vertėtų ieškoti kitur.

Jeigu namas šildomas individualiai, visą atsakomybę dėl jo išlaikymo prisiima pats savininkas. Sunkumo priežasčių gali būti daug: mažos pensijos, senėjanti ir vienišėjanti visuomenė, prisirišimas prie sunkiai išlaikomo būsto ir kt.

„Sprinter“ atliktos Lietuvos daugiabučių gyventojų apklausos duomenimis, gyventojai didžiausiu daugiabučio trūkumu įvardijo nepakankamą šildymą (16–19 proc.). Brangus šildymas buvo paminėtas tik trečioje vietoje (13–14 proc.).
Kaip pagrindinis motyvas renovuoti daugiabutį taip pat buvo nurodytas noras gyventi šiltai ir komfortiškai.

Iš to galima daryti išvadą, kad, matydami teigiamus pavyzdžius ir suvokdami, jog renovacija šalyje nevyksta taip sparčiai, kaip turėtų, gyventojai šį procesą suvokia kaip pagrindinę priežastį nepasitenkinimui būsto šildymu.

„Deja, nei didžioji, nei mažoji renovacija nevyksta tokiais tempais, kurie padėtų sukurti Lietuvoje šiltus ir jaukius būstus. Akivaizdu, kad trūksta organizacinio efektyvumo, ES paramos lėšos naudojamos ne ten, kur reikia didžiajai daliai neorganizuotų gyventojų, o ten, kur jų laukia suinteresuotas verslas ir jos „efektyviau“ įsisavinamos. Prasideda naujas ES paramos skirstymo laikotarpis – reikia labiau padėti daugiabučių įkaitais tapusiems Lietuvos gyventojams. Tada gal ir socialinės apklausos parodys kitokius rezultatus. Be šiltų ir jaukių namų sunku įsivaizduoti „gerovės valstybę“, – sakė Lietuvos šilumos tiekėjų asociaicjos prezidentas Valdas Lukoševičius.

LSTA informacija

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt