Siūloma įteisinti, kad jeigu namo fasado išorinės konstrukcijos (atskirų balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai) ar kita įranga yra tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir gali būti naudojami tik jų poreikiams tenkinti, ir toks jų naudojimas netrukdo kitiems savininkams naudoti butus ir kitas patalpas pagal paskirtį, tai šios konstrukcijos ir įranga bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso tik su jomis susijusiems butų ir kitų patalpų savininkams.

Ketvirtadienį Seimui planuojama pateikti tai numatančią Civilinio kodekso 4.82 straipsnio pataisą. Ją parengę Seimo nariai konservatoriai Vytautas Juozapaitis, Arvydas Anušauskas, Vytautas Kernagis, Kazys Starkevičius ir Dainius Kreivys sako, kad šiuo projektu siekiama socialiai teisingesnio išlaidų, susijusių su bendrojo naudojimo objektų naudojimu, priežiūra ir atnaujinimu, paskirstymo.

„Projektų rengimą paskatino daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų keliamos problemos, susijusios su pastato administravimu, bendrosios dalinės nuosavybės valdymu, naudojimu, priežiūra, butų ir patalpų savininkų teisių pažeidimu. Kyla daug neaiškumų dėl gaunamų augančių pastato priežiūros, remonto išlaidų. Ypač daug nesutarimų, konfliktų tarp namo gyventojų kyla dėl nepagrįstų remonto mokesčių už neturimus ir neprieinamus naudoti balkonus, mechaninę ar kitą įrangą, esančius tik prie atskirų butų ir kitų savininkams priklausančių patalpų ir galimus panaudoti tik jų poreikiams tenkinti“, - sako projektą parengę Seimo nariai.

Jie taip pat įregistravo Daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo pataisas, kuriose taip pat siūloma patikslinti ir apibrėžti bendrųjų pastato konstrukcijų ir pastato fasado atskirų architektūros elementų bendrųjų konstrukcijų sąvokas.

Projektų autoriai tikisi, kad priėmus Civilinio kodekso ir įstatymo pataisas pagerėtų daugiabučių gyvenamųjų namų butų savininkų kaimyniniai santykiai.

Tačiau Seimo Teisės departamentas kritiškai vertina siūlomą teisinį reguliavimą, įžvelgdamas jame netgi galimą prieštaravimą kai kurioms Konstitucijos nuostatoms.

Seimo teisininkams neaišku, kokiais argumentais remiantis tam tikros pagrindinės pastato konstrukcijos turėtų būti laikomos svarbesnėmis ar kitokiomis ir besiskiriančiomis nuo kitų pagrindinių pastato konstrukcijų.

„Be to, neaišku, kodėl asmenų, neturinčių balkonų ir lodžijų, interesai yra iškeliami aukščiau nei kitų asmenų interesai, ir ar tokiu būdu nėra paneigiamas asmenų lygiateisiškumo principas“, - sakoma išvadose.

Seimo Teisės departamentas pastebi, kad „maža dalis asmenų arba vienas asmuo, kuriems pagal siūlomą įstatymo pakeitimą galimai būtų pavesta rūpintis namo išorinėmis (fasado) konstrukcijomis, gali neturėti tam pakankamai lėšų“.

„Pažymėtina, jog pastatų saugumo klausimas liečia ne tik atskiro savininko, kurio poreikius tenkina tam tikras objektas, interesus, tačiau ir visus kitus trečiuosius asmenis, kurie gali nukentėti dėl nesaugių pastato konstrukcijų“, - sako Seimo teisininkai, kurių išvadą planuojama pristatyti Seimo plenariniame posėdyje.

ELTA