Klientų registracija baruose ir kavinėse – pusiau fiasko: kai kur gali prisistatyti bet kuo, rinkimo niekas neprižiūri

Vilnius

Naktinis klubas © Pixabay.com

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

151978

Praėjusią savaitę Vyriausybė nusprendė, kad nuo šio pirmadienio barai ir kavinės turės registruoti savo klientus, siekiant sulėtinti koronaviruso plitimą. Kilo nepasitenkinimas ir sąmokslo teorijos – valdžia pradeda sekti kiekvieną žingsnį, nebelieka privatumo, bet kas galės prieiti prie asmeninių duomenų. Tačiau išbandžius naująją tvarką aiškėja, kad daug kur duomenys renkami tik dėl akių ir nieko jie nedomina.

Iš pradžių išties atrodė, kad klientų registracija baruose ir kavinėse primins totalitarinį sekimą, kai žmonės bus griežtai registruojami, o jų duomenys beregint atsidurs Vyriausybės duomenų bazėse. Tačiau jau susidūrus su naująja tvarka paaiškėjo, kad visi būgštavimai ir nuogąstavimai dėl totalitarinio sekimo yra visiškai nepagrįsti – daugelyje barų ir kavinių duomenys apie klientus renkami atmestinai, o kai kur gali prisistatyti Hariu Poteriu, Puškinu ar Jėzusiuku – niekas netikrins.

Tokie teiginiai – ne teoriniai pasvaičiojimai, o žurnalisto kojomis ir dantimis patikrinta tikrovė. Štai pavyzdys: pirmadienį nuėjau į Vilniuje, prekybos centre „Panorama“, esančią kavinę. Priėjusi padavėja iškart klausia vardo, pavardės ir telefono numerio. Pasakau, padavėja užsirašo į, matyt, tam reikalui skirtą sąsiuvinį, tačiau net netikrina, ar ten įrašyti duomenys teisingi. Iškart kyla klausimas: o iš kur jūs žinote, kad pateikiau savo duomenis? Jauna padavėja kiek pasimeta, mat situacija akivaizdi – kol nepaklausiau, jai nelabai rūpėjo, kuo prisistačiau ir kieno telefono numerį palikau. Kiek pagalvojusi, mergina paaiškina – kartais mes prašome pateikti asmens dokumentą, bet tu, suprask, patikimas, tau daroma išimtis.

Bevalgydamas galvoju: yra galimybė patikrinti, ar klientas įrašė savo vardą ir pavardę, jei atsiskaito kortele. Bet jei susimoka grynaisiais?

Darosi įdomu, todėl nueinu į greta esančią kavinę „Caffeine“. Pastaroji – dalis Lietuvoje populiaraus kavinių tinklo, kuris, tikėtina, solidžiai turėtų pažiūrėti į patikėtą prievolę kaupti asmens duomenis, kad išvengtų galimų skandalų. Tvarka čia išties kitokia nei prieš tai buvusioje kavinėje. Prie padavėjų yra lentelė su QR kodu, kurį nuskenavus telefonu galima užpildyti anketą ir pateikti asmens duomenis. Jei pamiršai telefoną ar tiesiog nesinori žaisti su šiuolaikinėmis technologijomis, yra paprastesnė alternatyva, kurią, rodos, daug kas mieliau renkasi – paduodamas lapelis, kuriame pats įrašai vardą, pavardę ir telefono numerį, tik čia dar reikia nurodyti ir savo apsilankymo laiką.

Užpildytą lapelį darbuotojai deda į voką, tačiau ir čia neaktualu, ar įrašiau savo duomenis, ar, pavyzdžiui, praėjusį penktadienį nuteisto Rolando Pakso. Pasiimdamas kavą dar pasidomiu, kas gi tvarko mano asmens duomenis, padavėjai nemirktelėdami atsako – „Reitan Convenience“, prieš metus įsigijusi „Caffeine“ kavinių tinklą, ir parodo, kad šalia kasos aparato yra paruoštos taisyklės, kurių, pasirodo, nepastebėjau. Užmetęs akį matau – taisyklėse kažkas užsiminta apie tai, kad darbuotojai prašys asmens dokumento. Tačiau patys darbuotojai greičiausiai šių taisyklių neskaitė.

Kadangi aiškėja, kad kiekviena kavinė ir baras turi savo tvarką, pasidaro smalsu, ar ir kitur į renkamus klientų duomenis žiūrima taip pat pro pirštus. Kitą dieną apsilankau Vilniuje, Žvėryne, esančioje kebabinių tinklo „Jammi“ atstovybėje. Iš pradžių atrodo, kad ir čia klientų asmens duomenys renkami tik dėl vaizdo – paklausus, ar valgysiu vietoje, ar išsinešiu, kasininkė ranka parodo į pakabintą instrukciją, kaip telefonu užsiregistruoti ir pateikti savo asmens duomenis.

Iš pradžių nusifotografuoju šias taisykles, o darbuotojoms, rodos, nelabai įdomu, registravausi ar ne. Tačiau greit paaiškėja, kad ne iki galo įsigilinau į sistemą – jei nesiregistruosi, negausi SMS žinutės, patvirtinančios registraciją, o be pastarosios negausi ir savo kebabo.

Tvarkykitės, kaip norite

Po tokių kelionių kyla mintis – jeigu jau Vyriausybė taip rimtai užsimojo sukontroliuoti barų ir kavinių lankytojus, kad net prisakė rinkti jų asmens duomenis, turėtų būti kažkokia institucija, kuriai patikėta prižiūrėti, kad barai ir kavinės sąžiningai rinktų asmens duomenis, o ne imituotų darbą. Bandau surasti tą instituciją, tačiau visi kratosi tokios atsakomybės kaip karštos bulvės; pasiteiravus Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, gal ši prižiūri asmens duomenų rinkimą sostinės kavinės ir baruose, ateina atsakymas, kad šiuo klausimu reikėtų kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC). Kreipiuosi į NVSC, tačiau jo atstovė atsako, kad klausimas turėtų būti adresuotas kolegoms Sveikatos apsaugos ministerijoje (SAM).

O SAM nurodo net penkias institucijas, kurios vykdo „priemonių kontrolę“ ir turi „teisę surašyti administracinio nusižengimo protokolus ir skirti baudas remiantis Administracinio nusižengimo kodekso 45 str.“: jau minėtą NVSC, policiją, Viešojo saugumo tarnybą prie Vidaus reikalų ministerijos ir Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą (VMVT). Penktoji nurodyta institucija yra net ne institucija, o visas institucijų būrys – visos rajonų ir miestų savivaldybės.

Tačiau kuri iš jų prižiūri barus ir kavines, kad šie rinktų patikrintus asmens duomenis? VMVT į šį klausimą neatsako, o Policijos departamentas patikina, kad užsiima kiek kitokia priežiūra:

„Policija daugiausia reaguoja į gautus pranešimus apie tokius pažeidimus. Taip pat kartu su kitomis institucijomis vykdo ir kontrolinius patikrinimus, kurių metu žiūrima, ar darbuotojai bei lankytojai dėvi kaukes, ar išlaikomi atstumai ir kaip laikomasi kitų nustatytų reikalavimų“, – rašoma Policijos departamento Komunikacijos skyriaus atsiųstame laiške.

NVSC, dar kartą pasiteiravus, neišsigynė, kad prižiūri, kaip visuomenė laikosi apribojimų, tačiau tikino, kad barai ir kavinės į jų kompetencijos ribas nepatenka. „NVSC vykdys karantino sąlygų laikymosi kontrolę, tačiau kavinės, barai, naktiniai klubai nėra mūsų kompetencijai priskirti objektai“, – rašė NVSC specialistė Justina Petravičienė.

Dar kartą pasiteirauju ir Vilniaus miesto savivaldybės, tačiau ir šios atstovė Neringa Kolkaitė patikina, kad savivaldybė prižiūri visai kitus dalykus – Viešosios tvarkos skyrius tikrina, ar barai, kavinės ir naktiniai klubai turi muilo, dezinfekcinio skysčio, ar užtikrinami saugaus atstumo reikalavimai, tačiau nesergi, kaip užtikrinamas renkamų asmens duomenų patikimumas.

Galiausiai Vilniaus miesto savivaldybės specialistė patvirtina tai, kas ėmė aiškėti nuo pat pradžių – duomenų rinkimą kontroliuojančios institucijos nėra, barai ir kavinės duomenų patikimumu turi rūpintis patys.

„Yra SAM nurodymas, kad lankytojai turi registruotis, bet tai yra barų atsakomybė. Esant reikalui, norint atsekti algoritmą, turi duomenis saugoti 21 dieną, paskui juos sunaikinti“, – sakė N. Kolkaitė.

Duomenis renka, bet kam jų reikia?

Perėjus per keletą Vilniaus kavinių ir kitų užeigų aiškėja, kad turbūt efektyviausiai veikia „InBar“ lankytojų registravimo sistema, kuri pristatoma kaip viešosios įstaigos „Muzikos eksporto fondas“ ir Vilniaus naktinio aljanso (VNA) projektas. Tiek „Muzikos eksporto fondui“, tiek VNA vadovauja Markas Adamas Haroldas – Lietuvos pilietybę gavęs britas, anksčiau buvęs Vilniaus miesto savivaldybės tarybos nariu.

„InBar“ registravimo sistema – paprasta: apsilankęs kavinėje ar restorane, turi nusiųsti SMS žinutę, kurioje nurodai vietą, kurioje apsilankei. Tuomet gauni atsakymą – patvirtinimą, be kurio negausi savo užsakymo. Tiesa, ir ši sistema nėra tobula – nors savo telefono numerio nenuslėpsi, išankstinio papildymo kortelės savininkas gali būti neaiškus, o ir tokią kortelę reikalui esant galima išmesti. Galiausiai galima tiesiog neatsiliepti, jei netyčia paskambins nežinomas numeris, už kurio gali slypėti valdžios atstovai.

Tačiau M. A. Haroldas teigia, kad telefono numerio visiškai užtenka norint sukontroliuoti, kur, kas ir kada lankėsi. Šiuo metu prašomi vardas ir pavardė, anot visuomenės veikėjo, yra pertekliniai ir bent pačiam M. A. Haroldui būtų geriau, jei jų rinkti nereikėtų.

„Mes sukūrėme šią sistemą prieš du mėnesius ir tada argumentavome, kad visiškai užtenka telefono numerio, nes jis garantuoja atsekamumą. Vardas ir pavardė nepadeda su atsekamumu“, – sakė visuomenės veikėjas.

M. A. Haroldas teigė pats susidūręs su kitokiais duomenų rinkimo būdais, pavyzdžiui, duomenų pateikimu internete. Tačiau pastarieji, anot jo, ne tokie efektyvūs.

„Problema su kitomis sistemomis, kad joms reikia interneto, ir labai lengvai galima pateikti bet kokius duomenis, bet kokį telefoną – niekas nepatikrins. Kitos sistemos yra arba perteklinės, arba neefektyvios“, – sakė visuomenės veikėjas.

M. A. Haroldas atskleidė dar vieną niuansą – pasirodo, nors kavinės ir barai įpareigoti rinkti asmens duomenis, kol kas bent „InBar“ sistemos, kuri, kaip nurodoma, aptarnauja daugiau nei 200 įstaigų, sukauptais duomenimis jokia institucija nesusidomėjo.

„Čia yra didelė problema – kiek aš suprantu, NVSC neturi darbuotojų resursų. Aš dabar galvoju, kad man reikia paskambinti pačiam NVSC, pasakyti, kad turiu tokius duomenis, pasakyti, kad galime dirbti kartu“, – sakė M. A. Haroldas.

Alfa.lt

alfalt-logo-skaidrus.png

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt