Angle down Atgal

Klaipėdos buriuotojai norėtų daugiau valdžios dėmesio

Pasibaigus 52-ajai „Kuršių marių regatai“, kurios pagrindinius prizus susižėrė kauniečiai, kyla klausimas, o kaip gyvena uostamiesčio buriuotojai?

Klaipėdos pilies uosto kapitonas, pats užsiimantis buriavimu ir dalyvavęs 52-ojoje „Kuršių marių regatoje“, Vilius Bartusevičius mano, kad ir klaipėdiečiai šioje regatoje pasirodė neprastai. Pavyzdžiui, jachta „Regina“ savo grupėje laimėjo pirmą vietą. „Mūsų jachta „Samsara“ savo grupėje buvo trečia, dar viena klaipėdiečių jachta buvo antra savo grupėje. Buvo 8 jachtų grupės, jose irgi neblogai užimti prizines vietas. Buriavimo dvasia Klaipėdoje yra gera“, - sakė jis.

V. Bartusevičius priminė, kad trečiadieniais galima ateiti į Kruizinių laivų terminalą ir pamatyti klaipėdiečius buriuotojus. Vyksta vadinamieji pavakariniai pasiplaukiojimai - „Papa“, kuriuos organizuoja Klaipėdos pilies uostas.

Bet kuriuo atveju laimi buriavimas

Klaipėdos miesto jūrinio buriuotojų klubo, vienijančio 33 narius, kurie turi 6 jachtas, prezidento Gintaro Vaičiūno klausėme, kodėl visus laurus regatose susišluoja kauniečiai, kodėl taip mažai girdime apie Klaipėdos buriuotojus.

„Šiemet didžiuosius laurus nusiskynė kauniečiai todėl, kad pagrindinė RS jachtų grupė yra Kaune. Klaipėdiečiai tokių jachtų neturi. Bet kovas tam tikrose grupėse laimi ir klaipėdiečiai, ir vilniečiai, ir kauniečiai, tik vadinamieji klubiniai laimėjimai atitenka kauniečiams, kadangi jie turi daugiausia jachtų, tad ir jų įgulų dalyvavo daugiausia. Yra jachtų, kurių įguloms vadovauja ir klaipėdiečiai, ir jos gerai plaukia. Manau, dėl to nereikia turėti jokių nuoskaudų. Jachtų įgulas sudaro žmonės iš visos Lietuvos. Toje pačioje jachtoje žmonės būna ir iš Vilniaus, ir iš Kauno, ir iš Šiaulių, ir kitų Lietuvos miestų. Ir mūsų klube yra ir kauniečių, ir žmonių iš kitų miestų. Svarbiausia, kad mus vienytų viena dvasia, noras buriuoti, nes bet kuriuo atveju laimi buriavimas. Reikia tik džiaugtis, kad vis daugiau pas mus atsiranda jachtų, kad šitas sportas yra populiarinamas“, - sakė jis.

Beje, didžioji jachtų, pavyzdžiui, RS jachtos, dalis į regatą buvo atsivežtos iš Kauno ir kitų miestų. Pasak klaipėdiečių klubo prezidento, jų taip paprastai neatveši, reikia nuimti stiebus, paruošti transportuoti su tralu ir t. t. Atvežtos jos leidžiamos į vandenį, po varžybų turi grįžti į savo vandenis. „Tas procesas nėra toks paprastas, reikalauja ir jėgų, ir lėšų, tad reikia tik džiaugtis, kad kauniečiai dalyvauja“, - sakė G. Vaičiūnas.

Šiemet dalyvauti Kuršių marių regatoje buvo užsiregistravusios 59 jachtos. Vidutiniškai jų įgulas sudarė po 6 žmones, galima sakyti, dalyvavo apie 360 buriuotojų, o kur dar įgulas palaikantys sirgaliai, žmonos ir vaikai, taigi Nidoje šurmuliavo beveik tūkstantis žmonių.

Klubo prezidentas pasidžiaugė, kad ir žiniasklaida jau atkreipia dėmesį į buriavimą. Seniau daugiausia būdavo rašoma tik apie krepšinį ir futbolą, o buriavimas visada likdavo nuošalyje.

Jaunimas dar nepriaugo

G. Vaičiūnas sako, kad jachtų yra ir daugiau, kurios galėtų dalyvauti varžybose, bet jos paprasčiausiai nesukomplektuoja įgulų, nes neranda tinkamą kvalifikaciją turinčių žmonių. Bėda ta, jog didelėms jachtoms, kurios dalyvauja varžybose, atsiranda įgulos narių problema - jaunoji karta nepriauga. Dominuoja vyresnio amžiaus buriuotojai arba jau brandus jaunimas.

Pasak klaipėdiečių klubo prezidento, labai gerai, kad mūsų regionas turi savo VšĮ Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklą „Žiemys“. „Tikrai nėra taip blogai, gal tik miesto valdžia buriavimo reikalams per mažai skiria dėmesio. Atvirai sakant, Kauno sporto mokykla „Bangpūtys“ gauna daugiau lėšų centralizuotu būdu, ji turi ir daugiau vaikų, besimokančių buriavimo. Ko gero, todėl ir kauniečių pasiekimai yra didesni. O mes turime jūrą, viską, bet dėmesio buriavimui lyg ir mažoka“, - sako G. Vaičiūnas.

Sporto mokyklos „Žiemys“ steigėjai yra minėtas buriuotojų klubas ir Klaipėdos miesto bei rajono savivaldybės. Vaikai buriuoti mokosi Drevernoje. „Kai nuvažiuoji, pamatai, kiek daug namelių pristatyta poilsiautojams, kaip išvystyta poilsio ir verslo infrastruktūra, o mokyklos vaikeliai nustumti į du konteineriukus, kuriuose jie turi ir persirengti, ir bures sandėliuoti. Žinoma, ačiū ir už tai, kad jų iš ten bent neveja“, - kalbėjo G. Vaičiūnas.

Pasak jo, Klaipėda daug vilčių deda į kadetų mokyklą, bando kurti kokias nors naujas struktūras, o gerai veikiančioms ir sportininkus auginančioms struktūroms dėmesio ir nebelieka. Jis priminė, kad miestas taip ir liko skolingas buriuotojams. Pasak jo, buvo pažadėta pastatyti nedidelę mariną. Turima omenyje, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, mainais už vietą užteršto grunto aikštelei, Savivaldybei yra įsipareigojusi pastatyti valčių prieplauką pietinėje uosto dalyje, už Kiaulės Nugaros. Ten buvo numatyta, kad bus galima laikyti apie 600 laivų, ten turėtų atsirasti vietos ir vaikų buriavimo mokyklai. Tačiau iki šiol tas klausimas neišspręstas.

Griežtai draudžiama „Vakarų eksprese“ paskelbtą informaciją kopijuoti ir platinti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitaip ją naudoti neturint raštiško leidėjų sutikimo.

comment Skaitytojų komentarai (0)

Taip pat skaitykite