Kitokie pomėgiai. Į eilėraščio eilutes sukrenta išgyvenimai

Akmenė
Roma Jonikienė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Pasaulinės eilėraščių dienos išvakarėse pakalbinau ventiškę Ireną Viršilienę apie jos ypatingą pomėgį – poeziją. „Gyvenau tyliai su savo eilėraščiais. Nelaikau savęs poete, bet į eilėraščio eilutes išgyvenimai sukrenta, malonu, kad ir dar kam nors patinka ar širdį pakutena,“- sako moteris.

Ireną Viršilienę linksmą, žodžio kišenėje neieškančią moterį ventiškiai pažįsta. Ji aktyvi ir energinga. Dainuoja chore „Ventava” ir džiaugiasi puikiu susibūrusiu dainos mylėtojų būriu. Ji taip pat etnografinio ansamblio „Volungė” dalyvė. Ir įspūdingiausius potyrius, sako, išgyvenusi su ansambliu Lietuvos šimtmečio dainų šventėje, kur dainų vakare dalyvavo. Dar ji gieda ir bažnyčios chore. „Kai nebereikia į darbą, tokie užsiėmimai ir mieli žmonės įprasmina laiką,“ -sako moteris.

Eilėraščiai Ireną lydi nuo mokyklos. Sako turėjusi puikią lietuvių kalbos mokytoją. Iki dabar prisimena jos ypatingą pamokos dėstymą, dėl to ir patikusios jos pamokos. Sekėsi rašyti rašinius, net respublikinėje spaudoje jų buvo paskelbta. Žinoma, buvo ir jaunatviški eilėraščiai. Ir visada šalia buvęs eilėraštis, bet labiau sau, savo išgyvenimams užrašyti. Lyg vietoje dienoraščio.

Visas Lilijos Smalakienės rašinys šeštadienio, kovo 21 d., VIENYBĖJE.