Kartu perka parengimo ir rangos darbus

Pirmą kartą po kelių dešimtmečių pertraukos iš pagrindų bus tvarkoma Kėdainių rajono melioracijos infrastruktūra, atnaujinami vandens surinkimo grioviai, vamzdynų žiotys.

Pagal Melioracijos įstatymą žemės sklype esantys melioracijos statiniai yra žemės sklypo priklausiniai ir jie nuosavybės teise priklauso žemės sklypo savininkui, išskyrus valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos ir hidrotechnikos statinius.

Kėdainių rajono savivaldybė yra paskelbusi viešųjų pirkimų konkursą, kuriam bendrovės paraiškas gali pateikti iki gruodžio 13 dienos.

Rajono savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjas Algimantas Žvikas džiaugiasi, kad iš viso numatyta sutvarkyti apie 50 kilometrų melioracijos griovių.

„Iš viso Lietuvai skirta per 16 milijonų eurų. Pažeistos melioracijos infrastruktūros sutvarkymui Žemės ūkio ministerija iš Europos Sąjungos solidarumo fondo Kėdainių rajono savivaldybei skyrė net 614 tūkst. eurų. Šiame viešųjų pirkimų konkurse rajono savivaldybė kartu perka darbo projektų parengimo ir rangos darbus. Tam, kad viskas vyktų sklandžiai, pirkimas išskaidytas į šešis skirtingus objektus, vietoves, kuriose bus tvarkomi grioviai“, – teigė A. Žvikas.

Darbus tikimasi pradėti pirmąjį pusmetį

Tikimasi, kad melioracijos griovių tvarkymo darbai rajono žemdirbių laukuose prasidės jau pirmoje kitų metų pusėje.

„Sausio mėnesį tikimės pasirašyti darbų sutartį. Jeigu leis palankios oro sąlygos ir melioracijos grioviai nebus užsnigti, tuo pat metu turėtų prasidėti ir projektavimo darbai, nes projektuotojai turės juos apžiūrėti ir įvertinti būklę“, – sakė A. Žvikas.

Melioracijos grioviai bus atnaujinti Dotnuvos seniūnijos Akademijos kadastrinėje vietovėje, Josvainių ir Šėtos seniūnijose, Truskavos seniūnijos Okainių apylinkėse, taip pat Pernaravos seniūnijos Langakių ir Paaluonio apylinkėse.

Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėjo teigimu, sudarant griovių, kuriuos būtina tvarkyti, sąrašą, konsultuotasi su seniūnijų darbuotojais ir Kėdainių krašto ūkininkų sąjunga. Atsižvelgta į jų pastabas, griovių būklę, reikšmingumą bendroje infrastruktūroje.

„Už skirtas lėšas bus finansuojama tik drenažo pralaidų, griovių bei žiočių atstatymas. Kadaise įrengtos ir jau spėjusios pasenti drenažo sistemos sutvarkymo darbai Europos Sąjungos paramos lėšomis finansuojami nebus. Laukuose esančiomis drenažo sistemomis turi pasirūpinti patys žemės savininkai, ją naudojantys ūkininkai“, – kalbėjo A. Žvikas.

Buvo tartasi su vietos ūkininkais

Rajono savivaldybės merą Saulių Grinkevičių džiugina, kad pagaliau investuojama į žemdirbiams labai svarbius objektus – melioracines sistemas.

„Kurias vietas ir kokias atkarpas reikia tvarkyti pirmiausia, buvo tartasi su vietos ūkininkais. Galiausiai nuspręsta, jog pirmiausia reikia tvarkyti tas griovių atkarpas, esančias žemutinėje dalyje ir įtekančias į upelius. Sutvarkius šias vietas bus „keliaujama“ į viršutines griovių dalis. Tai logiška, nes sutvarkius viršutinę dalį, jeigu apačia liks nepralaidi, vanduo vis vien nenutekės. Tai pirmas žingsnis link mūsų melioracinių sistemų sutvarkymo. Šiuo metu, vykstant klimato kaitai, matome, jog kai kurie metai būna drėgni ir lietingi, užliejamos pievos ir arimai, o žemdirbiai patiria didžiulius nuostolius, todėl belieka tik pasidžiaugti, kad šioje srityje mes gerokai judame į priekį“, – kalbėjo S. Grinkevičius.

Lėšos, investuojamos į sutvarkymą, tikrai atsipirks

Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas, Kėdainių rajono ūnininkas Jonas Talmantas pabrėžė, kad kitąmet planuojama melioracijos griovių rekonstrukcija – reikšmingas ir labai lauktas įvykis.

„Ūkininkai nelaukia valstybės paramos ir patys, savomis lėšomis tvarko drenažo vamzdynus. Žmonės įsigijo reikalingos technikos, tvarkėsi savo laukus. Tačiau norimo rezultato vis vien pasiekti nepavyksta, nes dvidešim ar net daugiau metų šių griovių niekas neprižiūrėjo. Todėl tikiu, kad lėšos, investuojamos į melioracijos griovių sutvarkymą, tikrai atsipirks“, – sakė J. Talmantas.