Kipras kaltina Turkiją nepraleidus medicinos priemones gabenusio lėktuvo

Pasaulis
Unsplash.com nuotr.
Reporteris Agnė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Kipras trečiadienį pranešė, kad užsakomojo skrydžio lėktuvas, gabenęs iš Kinijos 36 tonas medicinos priemonių, skirtų kovai su koronavirusinės infekcijos COVID-19 epidemija, turėjo nusileisti Maskvoje, kai Turkija nepraleido jo per savo oro erdvę.

„Pilotas pakeitė maršrutą ir skrenda į Maskvos oro uostą Rusijoje, kad nusileistų ir papildytų degalų atsargas“, nes orlaiviui nepakako degalų iškart pasiekti kelionės tikslą aplinkiniu keliu, valstybinei Kipro naujienų agentūrai sakė šalies susisiekimo ministras Janis Karusas (Yiannis Karousos).

Ankara taiko embargą Kipro lėktuvams ir laivams.

Ši Viduržemio jūros rytinėje dalyje esanti sala yra padalyta į pietinę Kipro Respubliką, kuri yra Europos Sąjungos ir užima du trečdalius salos, ir separatistinę Šiaurės Kipro turkų respubliką, oficialiai pripažįstamą tik Ankaros.

J. Karusas sakė, kad Kipro užsienio reikalų ministerija buvo informuota apie šį aviacijos incidentą ir kad bus pareikštas oficialus diplomatinis protestas.

Nikosija dažnai protestuoja, kad Ankara neįsileidžia į savo uostus su Kipro vėliava plaukiojančių laivų, o Kipro lėktuvai neįleidžiami į Turkijos oro erdvę.

Kipro Respublikos užsakytas lėktuvas iš Kinijos turėjo atgabenti medicinos priemonių, labai reikalingų kovai su naujuoju koronavirusu, įskaitant apsaugines kaukes, antbačius ir vienkartines chirurgines pirštines.

Lėktuvas turėtų atskristi į Kiprą vėliau trečiadienį, bet vėluos mažiausiai šešias valandas.

Kipras ėmėsi griežtų priemonių, turinčių sustabdyti koronaviruso plitimą, kovą saloje nustačius pirmųjų užsikrėtimo atvejų. Šalies ligoninėms pavyko išvengti nepakeliamo pacientų antplūdžio.

Kipro Respublikoje iki šiol nustatyti 905 COVID-19 atvejai ir 17 mirčių, o Šiaurės Kipre – 108 užsikrėtimo atvejai ir keturios mirtys.

Kipras tebėra padalytas nuo 1974 metų, kai Turkija pasiuntė savo pajėgas į šiaurinį salos trečdalį, reaguodama į Atėnų remtą mėginimą surengti perversmą, turėjusį suvienyti salą su Graikija.

Turkija nepripažįsta Nikosijos vyriausybės ir nepalaiko su ja diplomatinių santykių. Pastaruoju metu įtampą tarp abiejų šalių didino nesutarimai dėl didelių dujų telkinių, aptiktų Viduržemio jūros rytinėje dalyje.

Jungtinių Tautų remiamos derybos dėl galimo salos suvienijimo suformuojant dviejų bendrijų federaciją žlugo 2017 metų liepą ir nuo to laiko nebuvo atnaujintos.

BNS