Kino pavasaris. Filmo apžvalga: „Karalių naktis“ (2020)

Pasaulis
Kadras iš filmo
Monika Viliušytė Etaplius žurnalistas
Šaltinis:  Etaplius.lt

Tęsiant pažintį su festivalio „Kino Pavasaris“ šių metų filmais sekantis mano pasirinkimas – Philippe’o Lacote’o drama „Karalių naktis“ (angl. “Night of the Kings”). Patį žanrą būtų teisingiau dar papildyti į fantaziją. Kodėl? Todėl, kad filmo scenarijuje išvysime ir daug fantazijos sukeltų scenų, kurias kaip nors kitaip pavadinti būtų sudėtinga.

Iškart užbėgsiu už akių pažymėdamas, kad šios kino juostos peržiūrai reikalingas tinkamas nusiteikimas ir afrikietiškos kultūros pateikimo priėmimas. Kitu atveju, galite nepastebėti tam tikrų subjektų, kurie atskirai išreiškia afrikietišką stilių, mąstymą ir veiksmus.

Pati istorija pasakoja apie Afrikos glūdumoje, Dramblio Kaulo Krante miške stūkstantį kalėjimą, pavadinimu „Maca“. Tai – bene vienintelis kalėjimas pasaulyje, kurį valdo kaliniai, o dar tiksliau, jų išrinktas vadas – vadinamas „dangoro“ arba dar mums paprasčiau, Juodabarzdžiu (aktorius Steve Tientcheu). Pagal vietos papročius, susirgęs vadas turi mirti ir užleisti savo vietą naujajam „dangoro“.

Siekdamas atitolinti neišvengiamą likimą, Juodabarzdis naujajį kalėjimo atvykėlį Romaną (aktorius Bakary Kone) paskiria vietos „pasakotoju“, kuris taip pat pagal vietines tradicijas iki aušros turi linksminti kalinius pasakodamas jiems sugalvotas ar ne tik istorijas, siekdamas išsaugoti ir savo gyvybę. Romanas turi atrasti savo vietą kalėjime bei perprasti pasakojimo galios tradicijas ir subtilybes per itin trumpą laiką. Tampa įdomu stebėti, kaip Romanas vis bando apsaugoti savo istoriją nuo žlugimo ir suka į vis naujai sugalvotus posūkius, siekdamas atitolinti iš anksto užprogramuotą lemtį.

Ši kino juosta taip pat rodoma daugelyje kino festivalių visame pasaulyje bei Afrikos ir Amerikos kino kritikų asociacijos (AAFCA) šiemet jau buvo pripažintas kaip geriausias užsienio filmas bei nominuotas geriausio filmo kategorijoje. Kaip jau supratote, tai nėra filmas, vien tik analizuojantis Afrikos kalėjimų subkultūrą, o visų pirma jungiantis vaidybinį filmą net su tam tikrais teatro aspektais, todėl „lengvų filmų“ mėgėjams jis netiks, o mėgstantys pažvelgti giliau ir paieškoti smulkesnių norimų perteikti detalių, savo malonumą atras. Kaip viena tokių detalių, atrodytų, trumpa, tačiau priverčianti susimąstyti kalėjimo vado žinutė naujajam atvykėliui jų dialogo scenoje: „Už pinigus gali nusipirkti viską, tik ne kitą žmogų, kuris sirgs už tave.” Geros peržiūros! 

P.S. Atsiliepimas pateiktas bendradarbiaujant su „Kas Gero Ekranuose“ ir kino festivaliu „Kino Pavasaris“.

Apžvalgos autorius Agnius Atstopas

IMDB